Skirtingoms užduotims – skirtinga aplinka
Kaip rodo „Leesman“ darbo vietos efektyvumo indeksas, darbo erdvės dizainas yra svarbus daugiau kaip 90 proc. darbuotojų, o beveik 54 proc. sutinka, kad darbo vietos dizainas padeda efektyviai atlikti užduotis. Tai reiškia, kad biuro erdvėms keliami reikalavimai nuolat auga – vis dažniau pastebima, kad didelę įtaką sklandžiam darbui turi ir darbo kultūra, ir darbo vietos įrengimas.
Tačiau skirtingas užduotis atliekančių specialistų reikalavimai darbo erdvei gali kardinaliai skirtis. Skirtingų asmenybių kūrybiškumas, produktyvumas ir polinkis bendradarbiauti priklauso ir nuo darbo aplinkos. Praktika rodo, kad darbuotojai būna sėkmingesni, kai gali keisti darbo vietą priklausomai nuo to, kokias užduotis tuo metu atlieka. Juk ir namuose skirtingoms veikloms pritaikytos skirtingos erdvės: virtuvė, svetainė, miegamasis, vonios kambarys. Kiekviena iš jų įrengta taip, kad geriausiai atitiktų savo funkciją. Taip pat ir darbo erdvės turi būti pritaikytos skirtingoms situacijoms.
Technologijų suteikiama laisvė biure ir už jo ribų
Vis daugiau kalbama ir apie veikla pagrįstą darbą (angl. – activity-based working) – kai tavo darbo aplinka atitinka tai, ką tu darai: skaitai susikaupimo kambaryje, kalbi telefonu tam skirtoje būdelėje, diskutuoji su kolegomis projektinio darbo erdvėje ir pan. Efektyviam darbui didelėse organizacijose didelę įtaką turi tikslingas technologijų panaudojimas – jos leidžia realiu laiku bendradarbiauti su kolegomis iš kitų šalių. Be to, darbuotojai naudojasi ir technologijų suteikiama laisve dirbti ne darbo vietoje, o ten, kur tuo metu tai daryti patogu.
Tiesa, tam, kad tokia praktika organizacijoje prigytų, reikia sukurti tinkamą aplinką ir ją skatinti. Todėl, pavyzdžiui, Azijos šalyse tokia praktika nėra populiari – ten veikiančiose organizacijose labai smarkiai įsišaknijusi hierarchija ir labiau į pastangas, o ne į rezultatą orientuotas darbas. Darbuotojai į biurą stengiasi ateiti prieš atvykstant vadovams ir išeina tik jiems palikus biurą, tad mobili darbo vieta – pavyzdžiui, darbas iš namų, bibliotekos ar kavinės – sunkiai skinasi kelią. Tokie yra ten gyvenančių žmonių kultūriniai darbo ypatumai, nors iš tiesų ilgesnės darbo valandos teigiamos įtakos rezultatams neturi.
Tuo tarpu daniška darbo kultūra yra lanksti, paremta pasitikėjimu bei orientuota į rezultatus. Šie kultūriniai ypatumai skinasi kelią ir Lietuvos „Danske Bank“ biuruose: suteikiama darbo iš namų galimybė, vadovas nestebi, kada darbuotojai ateina į darbą, kiek laiko skiria pietų pertraukai, svarbiausia – pasiekti rezultatai. Vaizdo skambučius darbuotojai naudoja ne tik bendraudami su kolegomis kitose šalyse, bet ir čia, Vilniuje, taip taupydami laiką.
Šie skirtingi pavyzdžiai rodo, kad technologijų įtaka organizacijų produktyvumui galėtų būti dar didesnė ir padėtų sutaupyti dar daugiau kaštų, tačiau būtent kultūriniai ypatumai lemia darbo aplinkos skirtumus.
Mitais apaugusi atvira darbo erdvė
Tenka išgirsti gana daug kritikos atviroms darbo erdvėms (angl. – open space). Tačiau, jei įrengtos apgalvotai, jos gali būti pranašesnės už individualius kabinetus. Individualiam darbui turėtų būti skirtos darbuotojų darbo vietos, o komandiniams darbams – įrengti įvairaus dydžio susitikimų kambariai, kuriuose kolegos gali dirbti ir diskutuoti netrukdydami kitiems.
Be abejo, dirbant atviroje erdvėje svarbu turėti ir vietą didelio susikaupimo reikalaujančiam darbui. Tam turėtų būti skirti maži susitikimų kambariai, kuriuose taip pat galima kalbėti telefonu. Planuojant didesnius susitikimus, puikiai tinka vaizdo konferencijų kambariai, aprūpinti specialia įranga. Tai ypač svarbu globaliose komandose dirbantiems „Danske Bank“ darbuotojams, kurie turi nuolat bendrauti su kolegomis iš kitų šalių.
Kartais juokaujama, kad geriausios mintys biuruose kyla prie kavos aparato – neformaliam bendravimui įrengtose erdvėse. Jų nauda dvejopa: tokios patalpos leidžia dalintis idėjomis ar trumpam atsipūsti ir apsaugo nuo triukšmo darbui skirtas biuro vietas. Tai padeda sukurti malonią ir jaukią atvirą darbo erdvę, kurioje darbuotojai gali produktyviai dirbti.
Ar Z karta keičia darbo aplinkos taisykles?
Daugiau nei šimtą metų skaičiuojančių kompanijų, tokių kaip „Danske Bank“ Grupė, biurai skirtingose šalyse dažniausiai yra įsikūrę įvairių laikotarpių pastatuose. Skiriasi ne tik laikas, kada jie buvo įrengti, bet ir jų vieta, dydis ar paskutinių modernizavimo darbų laikas. Atliekami antropologiniai tyrimai leidžia nustatyti, kaip skirtinguose biuruose dirbantys darbuotojai vertina darbo aplinką ir jos įtaką efektyvumui.
Šiame kontekste daug kalbama ir apie Y bei Z kartas, kurios ateina į darbo rinką. Teigiama, kad būtent jos labai mobilios ir kelia aukštus reikalavimus darbdaviams. Visgi dažnai pamirštama, kad pasikeitė mūsų visų darbo pobūdis – visi esame kur kas mobilesni nei buvome prieš dešimtį ar dar anksčiau.
Tyrimai rodo, kad 20-25 metų amžiaus žmonės, dar tik pradedantys karjerą, yra kur kas mažiau mobilūs nei vyresni kolegos. Pastarieji dėl darbo kompleksiškumo ir turimų didesnių atsakomybių yra priversti dirbti mobiliau – vykti į susitikimus su kolegomis, klientais, dalyvauti vaizdo konferencijose, dirbti kelyje į komandiruotes ir pan. Tad neteisinga manyti, kad didžiausią pokytį atneša jaunesnioji karta. Jį visų pirma nulemia kintantis darbo pobūdis ir technologinis progresas.
„Danske Bank“ darbo vietos antropologė Agnė Žemaitė
