Jei viskas būtų klostęsi taip, kaip diktavo ne širdis, bet protas, „radistas“ Rolandas Mackevičius šiuo metu būtų teisininkas, o projekto „Lietuvos balsas“ prodiuseris Gediminas Jaunius – kunigas. Tačiau ir vienas, ir kitas studijų metais nutarė nebekreipti dėmesio į aplinkinių komentarus ir siekti to, ko tikrai troško.
Savo ateitį su profesija bandančius susieti jaunuolius dažnai apninka abejonės. Ar tikrai tas kelias, kuriuo pasukama link profesijos, yra tinkamiausias? Ar tikrai bus priimtinas tas darbas, kurio teks imtis baigus mokslus? Ir kaip nenuvilti artimųjų, reginčių savo vaikus lipant tokiais karjeros laiptais, kuriuos patys įveikė?
Nuo kunigo iki prodiuserio
Panašų dvejonių kelią įveikė ir televizijos laidų bei renginių vedėjas, LNK televizijos projekto „Lietuvos balsas“ prodiuseris G. Jaunius. Uostamiestyje baigęs menų gimnaziją, jis manė, kad seks tėvų muzikantų pėdomis. Tačiau pasirinko teologijos studijas.
„Menų gimnazijoje Klaipėdoje išmokau ne tik groti muzikos instrumentais, bet išsiugdžiau vieną svarbiausių įgūdžių – kūrybiškumą, kuris dabartinėje mano veikloje yra visa ko pagrindas, – pasakojo G. Jaunius. – Kelią į jėzuitų vienuolyną pasirinkau kaip priešingybę menui. Tai buvo tam tikras gyvenimo prasmės ieškojimo etapas – nuoširdžiai norėjau tapti kunigu.“
G.Jaunius neretai išgirsdavo kalbant, kad, esą, jis yra besiblaškantis, vietos gyvenime nerandantis žmogus. Tačiau šiuo metu, peržvelgdamas nueitą karjeros kelią, jis neabejoja, kad visa įgyta patirtis tapo didžiausia stiprybe.
Pravartu stabtelėti
Pasak G.Jauniaus, kai kuriems gimnaziją arba vidurinę mokyklą baigusiems jaunuoliams verta stabtelėti. Ypač tada, kai dar gausu abejonių, ar kelias į studijas – būtent tas, kurio reikia.
"Kiekvienas norime būti laimingu, todėl svarbu surasti tinkančią ir padedančią išsiskleisti erdvę. Ir tai nebūtinai vėliau bus susiję su studijomis, kurias studijuosite. Tačiau vienaip ar kitaip visi mūsų pasirinkimai lemia gerokai daugiau nei mes dažnai manome.
Baigus mokyklą įkvėpti oro yra pravartu. Aš – už pertraukas. Juoba, kad kai kurios vienuolynų formacijos taip pat turi tokias pertraukėles, kurios skiria vienas studijas nuo kitų", - sakė G.Jaunius.
Nors ir yra rizikos, jog ta pertrauka gali nublokšti nuo studijų, tai mažiau tikėtina, jei pastaroji pertrauka bus dedikuota ne vakarėliams, o socialiai atsakingai veiklai: savanorystei, pasaulio pažinimui ar dvasinėms praktikoms.
Anot pašnekovo, studijos po pertraukos gali būti daug vaisingesnės, įgyta ptirtis padės lengviau įsisvainti dalykus, giliau perprasti ir pajusti studijavimo malonumą.
„Esu įsitikinęs, kad smalsumas ir azartas studijas padaro prabangia pramoga, o ne nuobodžia pareiga. Laimingi bus tie, kurie tai supras anksčiau nei tie, tarp kurių ir aš, kurie tai suvokėme jau paskendę darbuose.
Kiekvienas norime būti laimingu, todėl svarbu surasti tinkančią ir padedančią išsiskleisti erdvę. Ir tai nebūtinai vėliau bus susiję su studijomis, kurias studijuosite.
Manau, kad studijos po pertraukos gali būti daug vaisingesnės. Įgyta patirtis padeda lengviau įsiminti dėstomus dalykus, giliau juos perprasti ir pajusti studijavimo malonumą. Todėl patarčiau jaunuoliams, kad jie nebijotų abejoti – nebijotų keisti ir keistis. Ir negyventų kitų išsvajoto gyvenimo, – sakė G. Jaunius. – Svarbu laiku išlipti iš valties, pajutus, kad ji plaukia ne į tą pusę, kur tikėtasi“.
Diplomai liko pas mamą
Pasak „radisto“, radijo ir televizijos laidų vedėjo bei didžėjaus Rolando Mackevičius, jis niekada gerai nežinojo, kuo nori būti. Bet visada iš šalies sulaukdavo patarimų, kuo turėtų tapti. Nors nuo penktos klasės mielai vaidindavo spektakliuose, jis neturėjo tiek laisvės, kad būtų galėjęs pasirinkti aktoriaus kelią.
„Manau, kad pagrindinis sunkumas, kurį tenka pakelti kiekvienai kartai – tėvų ir mokytojų spaudimas. Jaunuoliai bijo juos nuvilti“, – įsitikinęs R. Mackevičius. Jis pats turi du bakalauro diplomus – teisės ir teisės valdymo.
„Nenoriu kurstyti žmonių ar jų drąsinti. Tačiau turiu patirties ir galiu patarti – klausyti savo širdies ir daryti tai, kas patinka. Manau, kad renkantis specialybę neverta to daryti norint įtikti kitiems. Nes tai nesuteiks malonumo mokantis, o diplomas liks kaboti ant sienos tėvų namuose“.
Kad teisės studijos – ne jam, R. Mackevičius suprato antrajame kurse. Mokslų jis nemetė, bet ėmėsi kuo įvairiausių kūrybinių darbų. Todėl nūdien „radistas“ ir kitiems pataria nebijoti išbandyti save įvairiose srityse.
„Jei jaunas žmogus, žaisdamas kompiuteriu, sau kartoja: „Palaukime ir pažiūrėsime, kas bus rytoj“, manau, jo laukia tik pasiektas aukštesnis žaidimo lygis, – juokėsi R. Mackevičius. – Bet jeigu jis domisi, dirba, studijuoja, mokosi – jei naudojasi atsirandančiomis galimybėms, tuomet nevalia abejoti savimi“.
Dalinsis patirtimi
G. Jaunius ir R. Mackevičius spalio 26 dieną dalyvaus „Siemens“ arenoje vyksiančioje moksleiviams skirtoje konferencijoje „Studfestas“, kur dar išsamiau pasidalins savomis įžvalgomis.
Tai – vienintelis metuose tokio tipo renginys, kurio tikslas – padėti absolventams pasirinkti profesijos, tad – ir gyvenimo kryptį. „Studfeste“ moksleiviai bus supažindinami ir su studijų užsienyje galimybėmis.
Pasak įmonės „Kastu International“ plėtros vadovo Artur Jefimov, šiuo metu tik apie 15 proc. Lietuvos moksleivių sąmoningai renkasi studijų programą. Likę 85 proc. stoja į aukštąsias mokyklas tik tam, kad kažkur įstotų bei nenuviltų aplinkinių.
„Sąmoningas studijų pasirinkimas – tai suvokimas, kad pasirinkta programa padės pasiekti tikslą ir save realizuoti.
Vis dėlto mano patirtis liudija, kad jaunuoliai išmanųjį telefoną renkasi daug atidžiau, nei studijų programą. Jie neskaito būsimų paskaitų aprašo, nepasidomi universiteto aplinka, ir vėliau nusivilia.
Būna, kad po metų kitų jaunuoliai imasi kitokių studijų. Tačiau daug blogiau, kai jie baigia nepriimtinas studijas ir pradeda dirbti nemėgstamą darbą“, – sakė A. Jefimov.
Jeigu moksleivis nori gauti žinių, jų įgyti gali ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pasirinkus studijas kitose valstybėse atsiranda galimybė ne tik gauti išsilavinimą, bet ir įgyti daugiau savarankiškumo bei praplėsti akiratį – susipažįstant su kitų šalių istorija bei kultūra.
„Daugelis po studijų grįžta gyventi ir dirbti į Lietuvą, neretai įsidarbina antrinėse užsienio įmonėse. Darbdaviai paprastai vertina tarptautinę patirtį įgijusius studentus. Tačiau sėkmė juk priklauso nuo paties žmogaus“, – užsiminė pašnekovas.
