Dabartinė Vyriausybė tikisi per visą kadenciją iš šešėlio išspausti 800 mln. eurų. Skelbiama, kad tokia suma leistų bent trečdaliu padidinti senatvės pensijas.
Tai jau rimtas politinis įsipareigojimas, nes senjorai šią žinią, aišku, išgirdo ir lauks pensijų didinimo, jiems nesvarbu, kaip valdžia sukrapštys tokius pinigus.
Nurodomas šešėlinės ekonomikos mūsų šalyje mastas smarkiai skiriasi ir svyruoja nuo 15 iki 30 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto net ir apatinė riba gerokai viršija Skandinavijos šalių šešėlį.
Vyriausybės ekspertai mano, kad Lietuvoje slepiamos ekonominės veiklos pajamos sudaro apie 25 proc. BVP. Tai būtų apie 10 mlrd. eurų ir dėl šio šešėlio biudžetas netenka maždaug 2,1 mlrd. eurų.
Kovai su šešėliu skirtoje konferencijoje Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė pakiliai kalbėjo, kad jei jį sumažintume iki skandinaviško lygio, pensijos pakiltų daugiau kaip dvigubai, išmokos vaikams išaugtų 10–18 kartų, o sveikatos apsaugai galėtume išleisti irgi dvigubai daugiau.
Žinoma, tai jau labiau panašu į sapnus nei į realų valstybės pajamų planavimą. Bet gal ir tokie pareiškimai gali padėti žmonėms suvokti, kiek daug visuomenė netenka dėl didžiulio šešėlinės ekonomikos masto. Premjeras S.Skvernelis irgi kalbėjo, jog valstybė turi griežčiau kovoti su mokesčių slėpimu, bet reikia ugdyti ir visuomenės nepakantumą pažeidėjams.
Kokie dideli šios Vyriausybės lūkesčiai spręsti šalies socialines problemas šešėlio mažinimo sąskaita, rodo ir finansų ministro V.Šapokos aiškinimai, kad Lietuvai nėra reikalo didinti mokesčių naštos, nes dar milžiniški neišsemti biudžeto papildymo aruodai glūdi šešėlinėje ekonomikoje.
Turbūt galima pritarti ministrui, kad ir socialinę nelygybę pavyktų sumažinti privertus visus mokėti mokesčius.
Vien „Sodros“ paskelbtas faktas ko vertas: kas trečias advokatas, notaras ir antstolis deklaravo uždirbantys minimalią mėnesio algą (MMA) ar net dar mažiau. Koks sveiko proto žmogus patikės, kad, tarkime, advokatas ar notaras tenkinsis 380 eurų ar net dar mažesne alga? Aišku, kad nemaža dalis jų nutyli apie realias pajamas.
Ne vien teisininkai, bet ir kitų profesijų ne pagal darbo sutartis dirbantys asmenys akivaizdžiai slepia tikrąsias pajamas. „Sodros“ duomenimis, trys iš penkių taip gyvenimui užsidirbančių asmenų deklaruoja MMA dydžio ar net dar mažesnes pajamas.
Bet ir darbo sutartys savaime neužkerta kelio šešėliui. Kuo kitu, nei mokesčių slėpimu, galima paaiškinti tai, kad net MMA neva neužsidirba ir 13 tūkst. įmonių vadovų?
Iškalbingas faktas: pernai „Sodrai“ išsiuntinėjus 138 tūkst. laiškų tik MMA ar dar mažiau uždirbusiems žmonėms, per keturis mėnesius šių asmenų oficialios pajamos ūgtelėjo 55 procentais.
Tai rodo, jog pakanka net ir perspėjimų, kad šešėlis kiek susitrauktų. Vadinasi, ir valdžios įstaigos iki šiol neretai pro pirštus žvelgia į mokesčių slėpimą.
Aišku, nėra paprasta smarkiai sumažinti šešėlį tose veiklos srityse, kur jis labiausiai išsiplėtęs. Tai statybos, prekyba naudotais automobiliais ir jų remontas, turgaviečių verslas, transporto, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, grožio paslaugos. Kontroliuoti šias veiklos sritis, kai žmonės nereikalauja atsiskaitymo kvitų, itin sudėtinga.
Bet ir valdžios svarstomi kovos su šešėliu būdai kelia rimtų abejonių. Antai policijos generalinis komisaras L.Pernavas pareiškė, kad tokių turgaviečių, kokios dabar veikia Lietuvoje, neturėtų likti.
Tik kam jų iš viso reikėtų, jeigu jose būtų panaši kaip parduotuvėse tvarka?
Turbūt pagrįsti policijos skaičiavimai, kad turgavietėse šešėlyje sukasi apie 500 mln. eurų, bet yra ir kita medalio pusė – jos konkuruoja su parduotuvėmis ir tai šiek tiek pristabdo kainų augimą, ten gali pigiau apsipirkti kuklias pajamas gaunantys žmonės. Specialistai neabejoja, kad jei neliks turgų, dar labiau brangs maisto prekės.
Tas pat pasakytina ir apie siūlymus leisti parduoti tik visiškai įrengtus butus. Policija mano, jog statybose šešėlis siekia 740 mln. eurų, stambiojo verslo atstovai nurodo dvigubai didesnę sumą – 1,4 mlrd. eurų.
Kita vertus, uždraudus neįrengtų butų pardavimą jie brangtų. Natūralu, kad žmonės ieško, kas jiems apdailą atliks pigiau.
Net JAV ir pasiturintys žmonės nevengia remonto patikėti nelegaliai dirbančioms meksikiečių brigadoms, ir ne vien norėdami sutaupyti – jie sutinka dirbti ne tik pigiau, bet ir greičiau, nei stambių užsakymų išpaikintos amerikiečių statybos bendrovės. Didesniu lankstumu pasižymi ir Lietuvoje pagal verslo liudijimus dirbantys statybininkai.
Panašiai būtų galima pakalbėti ir apie naudotų automobilių pardavimą ir remontą, apgyvendinimo ar grožio paslaugas. Tad, matyt, nepakanka vien raginti žmones būti sąmoningus, reikia juos ir suinteresuoti nesitaikstyti su šešėliu, kartu nemokant už paslaugas ar prekes gerokai brangiau.
Pavyzdžiui, statybininkai siūlo sumažinti butų apdailai pridėtinės vertės mokestį arba leisti dalį jo būstą perkantiems žmonėms susigrąžinti.
Gal verta pagalvoti ir apie tokias paskatas, o ne vien mėginti šešėlį išnaikinti draudimais.
