Europos pramonės įmonės pamažu palieka Azijos šalis ir gamybą grąžina į Europą, nes šiuolaikinei pramonei reikia nebe daug pigios darbo jėgos kaip anksčiau, o tokių darbuotojų, kurie valdytų kasdien modernėjančias technologijas ir mokėtų kūrybiškai spręsti gamybinius uždavinius.
Daugelis Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių yra įsitraukusios į senosios Europos šalių įmonių vertės kūrimo grandines ir gamina produkciją, kuri eksportuojama po visą pasaulį. Dauguma jų jau susidūrusios su ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiais, todėl supranta, kad turi sparčiau skaitmenizuotis. To reikia, kad neatsiliktų nuo technologinės pažangos, o diegti ir naudoti naujausias technologijas įmanoma tik turint aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus, gebančius praktiškai panaudoti naujausių technologijų privalumus kasdienės gamybos ir įmonių vadybos procesuose.
„Daugelio Lietuvos pramonės sektorių įmonės turi suskubti kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, jau vakar buvo reikalingi žmonės, kurie gebėtų spręsti dabarties ir ateities inžinerinės pramonės uždavinius, antraip išlikti konkurencingomis mūsų šalies įmonės neturės jokių galimybių. Asociacija LINPRA jau daugiau nei 5 metai deda pastangas sukurti glaudžius įmonių bendradarbystės ryšius su profesinio mokymo ir studijų teikėjais. Tačiau švietimo sistema yra labai inertiška.
Mūsų įsivaizduojamas bendradarbiavimas ir konkretūs pokyčiai švietimo sistemoje – spartesnis pameistrystės, dualinio mokymo ir kombinuotų studijų, kai teorija ir praktika viena kitą papildo, diegimas, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, vis dar nėra pageidaujami ir suprantami daugelyje Lietuvos profesinių mokyklų.
Programavimo apskritai reikėtų pradėti mokyti dar pradinėje mokykloje“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas, pabrėždamas, kad tik taip bendradarbiaujant bus užtikrintas ne tik inžinerinės pramonės, bet ir visos mūsų ekonomikos tvarumas ir augimas, o kartu ir valstybės konkurencingumas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei pusė pramonės sektoriuje dirbančių žmonių neturi tinkamų skaitmeninių gebėjimų, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas yra labai svarbus jau šiandien.
Dar svarbesni taps programavimo, kodavimo ir analitiniai įgūdžiai, itin išaugs gebėjimų užtikrinti kibernetinį saugumą svarba.
Kaip itin svarbias ateities kompetencijas LINPRA prezidentas įvardija bendruosius tarpasmeninius įgūdžius, tokius kaip klientų aptarnavimas, gebėjimai bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę, spręsti problemas ir sugebėjimas veikti skirtingoje multikultūrinėje aplinkoje, nes inžinerinė pramonė ir jos įmonės jau seniai peržengė valstybių sienas, o decentralizacijos procesai ateityje tik spartės.
Tokiam požiūriui pritaria ir Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.
„Jau senokai yra stebima tendencija, kad inžinerinės pramonės darbo rinkoje nebepakanka darbuotojų išmanančių vieną siaurą sritį. Dauguma procesų yra automatizuojami, žmogaus darbas derinamas su įvairių įrenginių ir robotų darbu, todėl ir įmonės ieško darbuotojų, kurie gebėtų surasti sprendimą konkrečioje situacijoje ir reaguoti iš karto. Tokiam atvejo vadybos atvejui yra reikalinga įvairių kompetencijų komplektas. Ir tendencija akivaizdi – ateityje tik dar labiau stiprės poreikis darbuotojų, kurie derina įvairias kompetencijas darbo vietoje“, – akcentuoja Lietuvos darbo biržos direktorė L. Valalytė.
Vis spartėja rinkoje produktų ar paslaugų, kurių pagrindas ar sukuriama vertė yra sistemų tarpusavio sąveikos rezultatas, todėl natūralu, kad ateityje tik daugės poreikis darbuotojų, kurie tiek gebės kurti produktus ar paslaugas skirtas šias sistemas integruoti arba kaip inovacijas iš gausos sistemų integracijos.
Pasak L.Valalytės, svarbiausios darbuotojų kompetencijos inžinerinėje įmonėje tikėtina bus sisteminis mąstymas, kūrybiškumas, suvokimas visos naujų technologijų bei procesų ekosistemos. Iššūkis yra tokių darbuotojų parengimas. Ir tai yra didelė atsakomybė tiek švietimo sistemai, pradedant nuo profesinio orientavimo, tiek darbdaviams, tiek perkvalifikavimo sistemai.
