Priklausomybė nuo Briuselio pinigų panaši į tą, kurią sukelia alkoholis

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to va­do­vas Sta­sys Ja­ke­li­ūnas pa­ra­gi­no Vy­riau­sy­bę aky­lai ste­bė­ti ES lė­šų pa­nau­do­ji­mo tem­pus ir įver­tin­ti, kaip efek­ty­viai jos iš­lei­džia­mos. Ar kei­sis ES pa­ra­mos nau­do­ji­mo po­li­ti­ka?

– Pers­pė­jo­te apie ES pa­ra­mos sky­ri­mo pa­vo­jus. Kas gre­sia – Lie­tu­va nes­pės pa­nau­do­ti šių lė­šų ar pi­ni­gai tie­siog bus iš­leis­ti sku­biai ir vi­siš­kai nee­fek­ty­viai? – „Lie­tu­vos ry­tas pak­lau­sė S.Ja­ke­li­ūno.

– Vė­la­vi­mu pa­nau­do­ti ES pa­ra­mą su­si­rū­pi­no Sei­mo Euro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Mat kai ku­rios mi­nis­te­ri­jos at­si­lie­ka nuo sup­la­nuo­to tem­po. Mū­sų ko­mi­te­tas išp­lė­tė šią pas­ta­bą nu­ro­dy­da­mas, kad rei­kia atk­reip­ti dė­me­sį ir į efek­ty­vu­mą, ypač il­ga­lai­kį. To­kie ver­ti­ni­mai jau at­lie­ka­mi. Ta­čiau rei­kia pa­ty­ri­nė­ti ir tai, ar Lie­tu­vos vie­šie­ji fi­nan­sai ir kai ku­rie eko­no­mi­kos sek­to­riai ne­ta­po per­ne­lyg prik­lau­so­mi nuo Briu­se­lio pi­ni­gų.

– Kuo to­kia prik­lau­so­my­bė ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga?

– Si­ūly­čiau ana­lo­gi­ją su žmo­gaus prik­lau­so­my­bė­mis, pa­vyz­džiui, nuo nar­ko­ti­kų ar al­ko­ho­lio. Kai per daug prip­ran­ta­ma prie sti­mu­lia­to­rių, rei­kia vis di­des­nės do­zės, o jos ne­ga­vus jau sun­ku gy­ven­ti. Pa­na­šiai nu­tin­ka ir eko­no­mi­kai – kai ku­riais ver­ti­ni­mais, mū­sų fi­nan­si­nė krau­jo­ta­ka pa­si­da­rė la­bai prik­lau­so­ma nuo ES pi­ni­gų in­jek­ci­jų. Jei po 2020 me­tų lė­šų iš Briu­se­lio su­ma­žė­tų, kaip grei­čiau­siai ir nu­tiks, mus ga­lė­tų iš­tik­ti il­ga­lai­kis eko­no­mi­kos sąs­tin­gis, jei ne kri­zė. To­dėl ir sa­ko­me, jog ES lė­šų nau­do­ji­mą rei­kia su­ba­lan­suo­ti taip, kad atei­ty­je ne­kil­tų prob­le­mų iš­lai­ky­ti eko­no­mi­kos sta­bi­lu­mą joms su­ny­kus.

– Ar svars­tant ki­tų me­tų biu­dže­tą apie tai kal­ba­te to­dėl, kad rei­kė­tų jį keis­ti, pers­vars­ty­ti ES pa­ra­mos nau­do­ji­mo kryp­tis, pa­vyz­džiui, ma­žiau in­ves­tuo­ti į sta­ty­bas, inf­rast­ruk­tū­rą ir dau­giau į žmo­nių ge­bė­ji­mus?

– Ki­tų me­tų biu­dže­to jau ne­ver­ta to­bu­lin­ti iš es­mės, bet rei­kia ma­žiau spaus­ti mi­nis­te­ri­jas, kad bū­ti­nai bū­tų pa­nau­do­tos vi­sos ES lė­šos. Dar prieš ke­le­tą me­tų Es­ti­ja ir Če­ki­ja at­si­sa­kė da­lies ES pa­ra­mos, nes ne­ma­nė, kad ga­lės vi­sas lė­šas efek­ty­viai pa­nau­do­ti. Gal at­ro­do kvai­la ne­paim­ti to, kas duo­da­ma, bet iš tik­rų­jų rei­kia mo­ky­tis iš šio pa­vyz­džio. Kai anks­čiau taip kal­bė­da­vau, iš­girs­da­vau prie­kaiš­tų, kad ra­gi­nu ne­pa­nau­do­ti ES pa­ra­mos.

Da­bar jau ir pas mus į to­kias min­tis než­vel­gia­ma skep­tiš­kai, nes sup­ran­ta­ma, kad neat­sa­kin­gai nau­do­ja­mi iš išo­rės atė­ję fi­nan­sai išk­rei­pia rin­ką, ska­ti­na inf­lia­ci­ją ir ko­rup­ci­ją. Lie­tu­va iš vi­so jau ga­vo apie 20 mlrd. eurų ES pa­ra­mos, vie­nam as­me­niui ten­ka maž­daug 6-7 tūkst. eurų. Bet ar tai pa­dė­jo su­ma­žin­ti so­cia­li­nę ats­kir­tį, skur­dą, ar pa­ge­rė­jo švie­ti­mo ko­ky­bė? Vis dau­giau žmo­nių sup­ran­ta, kad bet kaip pa­nau­do­ti pi­ni­gai nie­ko ge­ro ne­duo­da.

Be abe­jo, Lie­tu­vai rei­ka­lin­gi sta­ty­bų, ke­lių, ge­le­žin­ke­lių pro­jek­tai, bet tu­ri­me aps­kai­čiuo­ti, kaip ši inf­rast­ruk­tū­ra bus iš­lai­ko­ma, jei atei­ty­je dėl de­mog­ra­fi­nių ir ki­to­kių prie­žas­čių smar­kiai su­ma­žės ją nau­do­jan­čių žmo­nių skai­čius. Re­gio­nuo­se ga­li­ma pris­ta­ty­ti dau­gy­bę spor­to are­nų, ba­sei­nų, bet ga­li ten ne­bū­ti kam spor­tuo­ti ir plau­kio­ti, o šiems ob­jek­tams iš­lai­ky­ti vi­są lai­ką rei­kės skir­ti pi­ni­gų. To­dėl svei­kas pro­tas sa­ko, kad inf­rast­ruk­tū­ra ne­tu­ri bū­ti per­tek­li­nė, nes vė­liau ne­ži­no­si­me, ką su tuo tur­tu veik­ti. Pa­gun­dos nau­do­ti ES lė­šas – di­džiu­lės.

Tu­ri­me dau­gy­bę ir van­den­va­los, ir vi­so­kių are­nų pro­jek­tų, kai gy­ven­to­jų skai­čiui spar­čiai ma­žė­jant inf­rast­ruk­tū­ra ne­pa­nau­do­ja­ma pa­gal ga­li­my­bes, o iš­lai­ky­mas – bran­gus. Tai ro­do, kad svar­biau in­ves­tuo­ti į žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, dar­buo­to­jų ge­bė­ji­mus, įg­ūd­žius. Tam rei­kia ma­žiau pi­ni­gų nei inf­rast­ruk­tū­rai, bet su­dė­tin­giau pa­reng­ti tik­rai efek­ty­vias prog­ra­mas ir pri­rei­kia dau­giau lai­ko, kad to­kių in­ves­ti­ci­jų nau­da bū­tų ma­to­ma.

– Mo­der­nių­jų tech­no­lo­gi­jų ats­to­vai ra­gi­na val­džią dau­giau ES lė­šų skir­ti di­de­lę pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­čioms sri­tims, to­kioms kaip bio­tech­no­lo­gi­jų, far­ma­ci­jos pra­mo­nė. Ta­čiau ar iš vi­so euro­pi­niais pi­ni­gais ver­ta rem­ti pri­va­tų vers­lą?

– Iš tie­sų Lie­tu­vai rei­kia šiuo­lai­ki­nių sri­čių, ku­rio­mis mū­sų ša­lis ga­lė­tų iš­sis­kir­ti pa­sau­ly­je ir re­gio­ne, bet ky­la klau­si­mas, ar to­kią plėt­rą tiks­lin­ga fi­nan­suo­ti vals­ty­bės ir ES lė­šo­mis. Jei pri­va­tus vers­las ga­li pats ras­ti fi­nan­sa­vi­mą, to­kiu ke­liu ir rei­kė­tų eiti. Kai yra ge­ra idė­ja ir ku­ria­mas nau­din­gas pro­jek­tas, vi­suo­me­ni­niai pi­ni­gai jam ne­rei­ka­lin­gi, kar­tais ga­li net pa­kenk­ti.

Sup­ran­ta­ma, vi­sa­da yra pa­gun­da pra­šy­ti pa­ra­mos, juo la­biau kad ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ieš­ko, ką ga­lė­tų pa­rem­ti ES lė­šo­mis, nes ne­re­tai trūks­ta ge­rų su­ma­ny­mų. Nė­ra blo­gai rem­ti to­kius pro­jek­tus, bet bend­ri pi­ni­gai ir tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi vi­suo­me­nės in­te­re­sams, to­dėl ES pa­ra­mą pir­miau­sia rei­kė­tų skir­ti pers­pek­ty­vioms, dar neišp­lė­to­toms sri­tims, ku­rioms sun­ku su­lauk­ti pri­va­taus ka­pi­ta­lo fi­nan­sa­vi­mo. Tai jau ir vyks­ta, tik ne tie­sio­gi­nė­mis do­ta­ci­jo­mis, o iš in­ves­ti­ci­nių fon­dų, ki­tais fi­nan­si­niais inst­ru­men­tais.

Svar­bu tai, kad šių fon­dų lė­šos sug­rįž­ta ir ga­li bū­ti nau­do­ja­mos nau­jiems pa­ra­mos pro­jek­tams. Lie­tu­va šia kryp­ti­mi jau eina ir net sėk­min­giau nei kai ku­rios ki­tos ša­lys.