Ką mums pavyko padaryti per keletą metų?
Turiningas laisvalaikis ir galimybė kurti yra vieni svarbiausių dalykų, kurie motyvuoja jaunimą likti gyventi nedideliuose miestuose.
Jaunimas pats nusprendė burtis į įvairias organizacijas, rengia „Proto mūšius“, orientacines varžybas, sporto renginius ar net kino filmų peržiūras po atviru dangumi. Mums beliko pasirūpinti patalpomis.
Nusižiūrėję nenaudojamas Elektrėnų kultūros centro rūsio patalpas jauni žmonės parašė projektą ir gavo pinigų joms renovuoti. Šios patalpos jau baiginėjamos įrengti. Bus galima tiesiog ateiti, pabūti, užsiimti mėgstama veikla, susirasti bendraminčių ar pačiam pasiūlyti įdomią idėją bei uždegti ja kitus.
Jaunimo centre atsiras daugiau erdvės ir jaunimui iš rizikos šeimų. Centre bus įrengtas dušas, taip pat – virtuvė, kur jaunuoliai galės pasigaminti maisto, išgerti arbatos ir taip ramiai praleisti popietę ar ruoši pamokas.
Dar vienas Elektrėnų jaunimą vienijantis renginys – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos organizuojamas teatro festivalis „Felicija“, kuris vyksta jau devynioliktus metus.
Renginys trunka dvi dienas, pirmoji prasideda eitynėmis mieste. Įvairiais personažais persirengę šventės dalyviai dainuodami ir skanduodami žygiuoja miesto gatvėmis, skelbdami žinią – jų gimnazijoje prasidėjo ilgai laukta šventė.
Teatrų festivalio „Felicija“ metu, įteikiama metų nominacija – mokyklos technologijų mokytojo Henriko Vaišvilos sukurta medinė statulėlė. Festivalį veda mokyklos mokiniai, apsirengę įvairių personažų kostiumais. Kasmetiniai renginio svečiai – gerai žinomi, profesionalūs aktoriai Nijolė Narmontaitė, Kristina Kazlauskaitė, Ramūnas Cicėnas, Giedrius Savickas, Virginija Kochanskytė, Jokūbas Bareikis, Ilona Balsytė ir kiti. Festivalio žiūrovai – visi miestelėnai.
Visus minėtus renginius vainikuoja Elektrėnų savivaldybės jaunimo apdovanojimai „Antilopai“. Per kasmetę šventę įteikiamos padėkos moksleiviams, jaunimo reikalais besirūpinantiems ar paramą skiriantiems žmonėms. Be abejo, labiausiai padėkos nusipelno jauni elektrėniškiai, kurie ne tik liko gyventi gimtajame mieste, bet ir stengiasi, kad jame gyventi būtų gera visiems.
Žinoma, vien turiningu laisvalaikiu jaunimo nesulaikysi. Jam reikia galimybių mokytis ir dirbti. Šią idėją palaiko ir realybe verčia ir Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytojai. Jie suka galvas, kaip mokymo programas padaryti patrauklesnes, šiuolaikiškesnes.
Čia rengiami konditeriai, padavėjai ir barmenai, virėjai, staliai, interjero apipavidalintojai, suvieniję įgūdžius, patys įrengė mokslo įstaigos kavinę. Staliai gamino stalus, kėdes, virėjai patys ruošia maistą, kurio skanauti ateina ne tik moksleiviai, bet ir svečiai iš miesto.
Galėdami įgyti specialybę, išmokti amato gimtajame mieste, jauni žmonės turi galimybę ir pradėti savarankišką gyvenimą. Kokybiškam gyvenimui itin svarbu, kad būtų įmanoma dirbti. Juk negaudami darbo, žmonės pabėga ne tik iš gimtųjų miestų ir miestelių, bet ir apskritai iš Lietuvos.
Elektrėnuose atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ryžtasi kurti individualų, šeimos verslą, kurdami darbo vietas sau, savo šeimai ir kaimynams.
Praėjusių metų duomenimis, nedarbo lygis Elektrėnų savivaldybėje siekė 4,8 proc. ir buvo mažesnis nei šalyje (8,1 proc.), Vilniaus apskrityje (6,8 proc.) ir visose apskrities savivaldybėse. Per porą metų socialinės paramos gavėjų skaičius sumažėjo perpus. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palygintu su ankstesniu ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis daugelyje - 52-ose savivaldybėse mažėjo. Elektrėnų savivaldybėje, vienoje iš tik aštuonių, jis didėjo.
Tad nenuostabu, kad iš mažųjų šalies savivaldybių Elektrėnai – gyvybingiausia ir jauniausia. Nuolatinio darbo rezultatas – steigiamos papildomos grupės darželiuose ir lopšeliuose, o progimnazijų pradinėse klasėse jau stinga vietų.
Virgilijus Pruskas yra Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius
