Tyrimas, kurio tikslas – pamėginti nusakyti svarbiausias kryptis, kuriomis šiais, neseniai prasidėjusiais, metais judės mūsų gyvenimas, darytas dešimtyje šalių apklausiant 18 m. ir vyresnius asmenis. Iš viso buvo apklausta 9 tūkst. žmonių.
„Gyvename įdomiais laikais. Besikeičiantys prioritetai, politiniai posūkiai ir stipriai jaučiama socialinė nelygybė sujudino status quo, todėl daugelis jaučiasi dezorientuoti. Visame pasaulyje žmonės tapo poliarizuoti. Viename spektro gale – tie, kurie šiuos procesus remia, kitame – jaučiamas nusivylimas, nepasitenkinimas, nerimas ir nepasitikėjimas“, – komentavo „Ford Motor Company“ prognozavimo specialistė Sheryl Connelly.
Neįvertina pavojaus
Visame pasaulyje žmones neramina vykstantys pokyčiai. Pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis mažėja, o daugelio regionų politika darosi chaotiška, teigiama tyrime, kurį aprašo forbes.ru.
Žmonių į savo pusę nepalenkia šiuolaikinė pop kultūra. Tad susiklosto situacija, kai daugelis tiesiog nežino, kuo apskritai galima pasitikėti ir ko tikėtis. Tai visuomenėje kelia pavojų ir skatina ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Mane pokyčiai dusina“ – tokiam teiginiui pritaria 66 proc. respondentų iš įvairiausių pasaulio kampelių.
78 proc. brazilų, 72 proc. amerikiečių, 67 proc. britų ir 58 proc. vokiečių įsitikinę, kad jų šalys išgyvena tapatybės krizę. Kad šalyje – valdymo krizė, sutinka 94 proc. apklaustų brazilų, 76 proc. amerikiečių, 74 proc. britų ir 72 proc. australų.
„Žmonės tapo nepakantūs kito nuomonei“. Taip mano 91 proc. brazilų, 80 proc. amerikiečių, 77 proc. australų ir tiek pat indų bei 75 proc. britų.
Visuomenė bodisi nelygybe: tiek socialine, tiek rasine, lytine. Kaip rodo skurdo problemas tyrinėjančios tarptautinės organizacijos „Oxfam“ duomenys, vos vienas procentas žmonių šiandien turi tiek turto, kad jis viršija visų likusių Žemės gyventojų turimą turtą.
Moterų atlygis už darbą kaip ir anksčiau – vis dar žemesnis už vyrų. Vidutiniškai skirtumas – 24 procentai.
Kad didėja atotrūkis tarp turtuolių ir skurstančiųjų, mato 81 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Labiausiai dėl to nerimauja Brazilijos (87 proc.), Vokietijos (85 proc.), Kanados (84 proc.), Indijos ir Kinijos (po 83 proc.) gyventojai.
Kaip teigė privataus nekomercinio TED fondo ekspertas Karimas Abouelnaga, įveikti šį reiškinį padėtų kokybiškas išsilavinimas.
Tačiau minėtasis auksinis vienas procentas neįvertina besiplečiančios socialinės nelygybės pavojaus. O dėl jos pasaulis Vakaruose gali susidurti su augančiu radikalizmu ir netgi pilietiniu karu, kilusiu tarp turinčiųjų viską ir neturinčiųjų nieko.
I skirtingus polius pasidalijusioje visuomenėje daugėja visuomeninių akcijų ir protestų. Pavyzdžiu gali būti praėjusių metų sausį Vašingtone (JAV) vykęs „Moterų maršas“, kuris tapo didžiausia vienos dienos demonstracija per visą JAV istoriją. Įkandin Vašingtonui panašios akcijos surengtos dar 600-uose miestų visame pasaulyje. Metų įvykiu socialiniuose tinkluose tapo grotažymė #MeToo, kuria žymėti įrašai apie moterų patirtą seksualinę prievartą ir priekabiavimą.
Tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, kad politinis aktyvumas vis labiau pastebimas versle. Štai kad ir 2016 m. lapkričio 8 d. amerikiečių drabužių gamintojo „Patagonia“ sprendimas uždaryti visas mažmenines parduotuves, kad darbuotojai ir klientai verčiau eitų balsuoti prezidento rinkimuose.
Vartotojai iš savo pusės ima prekės ženklų reikalauti, kad šie vienu ar kitu socialiai svarbiu klausimu užimtų konkrečią poziciją. Su tuo sutinka 45 proc. apklaustųjų „Ford“. Dar daugiau: 56 proc. respondentų pareiškė, kad už pirkinį sumokėtų kad ir dusyk brangiau, nei pirktų tą prekės ženklą, kuris, jų nuomone, kenkia visuomenei.
Jaučiasi nuogi
Viena stipriausių baimių, kurias šiandien jaučia žmonės – netekti darbo. 51 proc. jaunų 18-29 m. žmonių guodėsi, kad ateityje bijo likti be profesijos: juk tradicinės darbo vietos vystantis technologijoms nyksta.
Tačiau technologijos šiandien žengia pirmyn taip sparčiai, kad žmonės nebespėja prie jų prisitaikyti, o tai stumia į pesimizmą. Tad 52 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad dirbtinis intelektas žmonijai atneš daugiau žalos nei naudos. Iš Indijos ir Viduriniųjų Rytų gyventojų taip mano 61 proc., Didžiosios Britanijos – 56 proc., Kanados – 54 proc., Australijos – 53 procentai.
Žmonėms kur kas labiau suprantamos tokios naujienos, kaip be vairuotojo važiuojantys automobiliai. Juos palankiai vertina 83 proc. apklaustų kinų, 81 proc. indų, 75 proc. brazilų.
Kita sparčiai plintanti baimė – Didysis Brolis IT gigantų kailyje, kuris tyrime charakterizuojamas kaip „bejėgiškas atvirumas“. Kaip teigia tyrimo autoriai, vartotojai jaučia, jog negali nieko padaryti, kad apsaugotų asmeninę informaciją. Tai netrikdo tik 34 proc. moterų ir 43 proc. vyrų.
Tačiau teiginys „Jaučiu diskomfortą, kad prieinama tiek daug informacijos apie mane“ sulaukė kur kas didesnio palaikymo. Jam pritaria 78 proc. respondentų iš Kinijos, 65 proc. iš D.Britanijos, 64 proc. iš JAV ir Australijos bei 60 proc. iš Kanados.
76 proc. amerikiečių, 74 proc. britų, 73 proc. kanadiečių ir 67 proc. vokiečių gąsdina, kad kompanijos apie juos žino tiek daug.
Didžioji depresija
Baimių įsigalėjimas provokuoja psichinį pakrikimą. Apie depresijos epidemiją paskelbė ir Pasaulinė sveikatos organizacija. Iš visų apklaustųjų „Ford“ 73 proc. mano, kad turi daugiau rūpintis savo emocine gerove. Įdomu tai, kad tarp 18-29 m. auditorijos šis klausimas susirūpinimą kelia 82 proc. respondentų. Aštriausias jis Kinijoje (90 proc.), Indijoje (86 proc.) ir Brazilijoje (80 proc.).
Dalyvavusieji apklausoje guodžiasi dėl didėjančios įtampos, miego stygiaus ir socialinių tinklų, kurie priverčia žmones abejoti pačiais savimi.
Mažiausiai dėl pastarosios problemos išgyvena auditorija, kuriai 45-eri ir daugiau metų – tik 12 proc. apklaustųjų. Tarp 30-mečių šis rodiklis – jau 31 proc., o tarp 18-29 m. – iki 41 procento.
