„Mes nebenorime islamo respublikos!“ Tokius šūkius socialiniuose tinkluose, jei tik atsiranda galimybė, skelbia Irano jaunimas.
Tačiau apžvalgininkai sutaria, kad pastarojo meto protestai kilo ne tik dėl dvasininkų reguliuojamos politinės sistemos.
Kur kas svarbesnės yra ekonominės priežastys – šios Vidurinių Rytų valstybės gyventojams įgriso didžiulis nedarbo lygis ir nuolat augančios kainos.
„Niekam ne paslaptis, kad daugumos Irano žmonių ekonominė padėtis yra itin prasta“, – teigė Bonoje (Vokietija) įsikūrusio Vidurinių Rytų tyrimų biuro atstovas Adnanas Tabatabei.
Tiesa, kai kurie skaičiai rodo priešingai. Anksčiau, kol galiojo Vakarų valstybių paskelbtos sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos, šalies ūkis augo simboliškai arba smarkiai smukdavo. Pavyzdžiui, 2012-aisiais bendrasis vidaus produktas (BVP) krito net 7,7 procento.
2015-aisiais BVP sumenko 1,5 proc., tačiau jau po metų, kai buvo panaikinta didžiuma sankcijų ir šalis vėl sugrįžo į pasaulinę naftos rinką, ekonomika šoktelėjo įspūdingai – 2016-aisiais BVP augimas siekė net 12,5 proc.
Spėjama, kad pernai ūkis pasistiebė dar 3,5 proc., o tai tikrai nėra prastas rodiklis.
Tačiau prieš dvejus metus, kai buvo panaikintos sankcijos, daugelis Irano gyventojų tikėjosi, kad šalyje bus pradėtos kurti naujos darbo vietos, išaugs pajamos. Bet to neįvyko, todėl dabar žmonės ir patraukė į gatves.
Nors kai kurie Vakarų koncernai, pavyzdžiui, automobilių gamybos kompanijos, paskelbė sugrįžtančios į šią rinką, esminio užsienio investicijų proveržio kol kas nematyti.
A.Tabatabei nuomone, dėl to kaltas pats Teheranas, tebelaikantis Jungtines Valstijas didžiausiu savo priešu.
„Daugelis Vakarų kompanijų turi verslą JAV. Jos nenori pyktis su Donaldo Trumpo administracija, kuri nesutaria su Teheranu, todėl vengia daugiau investuoti Irane“, – aiškino tyrėjas.
Vieni pagrindinių stabdžių taip pat yra šalyje išsikerojusi korupcija ir nepotizmas.
Tai įgriso ir daugeliui iraniečių. Mat vadinamųjų islamo revoliucijos sargų valdžia pernelyg kontroliuoja šalies ekonomiką ir žaliavas. „Mes skurstame, o jie gyvena kaip princai“, – protestuodami skelbė gyventojai.
Jų pasipiktinimą sukėlė ir parlamentui jau pateiktas biudžeto projektas (nauji šios šalies finansiniai metai prasidės kovą).
Jame numatyta mažinti maisto produktų ir degalų subsidijas ir apkarpyti paramos vargstantiems programas. Užtat religinėms institucijoms ši taupymo programa netaikoma. („Spiegel.de“, LR)
Kainos vis kyla
Nors Irano BVP auga, kiti ekonominiai rodikliai – itin prasti. Pavyzdžiui, nedarbo lygis šį dešimtmetį nebuvo mažesnis nei 10 proc.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2010 metais darbo neturėjo 13,5 proc. darbingų šalies gyventojų, pernai – 12,4 proc.
Šiek tiek geresni reikalai su infliacija, kuri 2012 metais siekė 30,8 proc., o 2013-aisiais – 34,7 proc. Pernai kainos Irane išaugo tik 10,5 proc., tačiau tai tikrai nėra normalus rodiklis.
Jau nustojo pirkti lietuviškus grūdus
Anksčiau Lietuvos prekybos su Iranu rodikliai buvo itin teigiami. Pavyzdžiui, 2013-aisiais eksportas į šią valstybę siekė 217,3 mln. eurų (importas – tik 3,8 mln. eurų), 2014 metais – 239,1 mln. eurų (3,1 mln. eurų).
Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais prekyba smarkiai smuko. Antai 2015-aisiais eksportuota jau tik už 44,6 mln. eurų (importas siekė 3,4 mln. eurų), 2016-aisiais – už 15,7 mln. eurų (4,2 mln. eurų), o pernai per dešimt mėnesių – vos už 5,9 mln. eurų (importas – 3,2 mln. eurų).
Mat anksčiau Iranas būdavo vienas stambiausių lietuviškų grūdų pirkėjų, tačiau po kurio laiko Teheranas daugiau pradėjo jų įsigyti iš Rusijos ir kitų valstybių.
