Keista rokiruotė – rusai Čečėnijos vengia, o arabai čia investuoja

Čečėnija – vienintelis rusiškas regionas Kaukaze, kuriam sekasi sudominti užsienio investuotojus. Bent jau taip tikina valdininkai Maskvoje. Dėl šių investicijų asmeniškai derasi respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas. Tačiau kodėl rusų investuotojai vengia Čečėnijos, o arabus ji traukia?

 Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
 Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
 Artimųjų Rytų šalys, o būtent – JAE, Saudo Arabija ir Bahreinas, tapo svarbiausiomis investuotojomis Čečėnijoje.<br> 123rf.com nuotr.
 Artimųjų Rytų šalys, o būtent – JAE, Saudo Arabija ir Bahreinas, tapo svarbiausiomis investuotojomis Čečėnijoje.<br> 123rf.com nuotr.
Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
 Kaip matyti iš socialinių tinklų ir žiniasklaidos pranešimų, derybas su investuotojais R.Kadyrovas veda pats asmeniškai.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
 Kaip matyti iš socialinių tinklų ir žiniasklaidos pranešimų, derybas su investuotojais R.Kadyrovas veda pats asmeniškai.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
 Čečėnijos miestas Groznas.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
 Čečėnijos miestas Groznas.<br> „Reuters“/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2018-01-13 16:22

Praėjusį rudenį R.Kadyrovas keliavo po Artimųjų Rytų šalis, kur susitikinėjo su valdininkais ir verslininkais. Vien nuo lapkričio pabaigos jis turėjo bent septynis susitikimus su Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino elitu. Apie tai Čečėnijos vadovas netruko paskelbti per socialinį tinklą „Instagram“. Daug dėmesio tam skirta ir vietos žiniasklaidoje.

Kaip galima spręsti iš įrašų „Instagram“ ir kituose socialiniuose tinkluose, kelionės po Artimuosius Rytus – vienos dažniausių R.Kadyrovo grafike. Šie vizitai – ne tik draugiškumo išvykos, bet ir būtinybė respublikai pritraukti dotacijų, rašo bbc.com.

Kam Čečėnijai Artimieji Rytai?

„Noriu atskleisti paslaptį: prašome šalies prezidento nutiesti greitąjį geležinkelį Machačkala-Maskva“, – kelioms dešimtims asmenų, susirinkusių restorane „Tramplin 1650“, pasakojo Čečėnijos vyriausybės galva Ruslanas Edelgerijevas. Pagal Čečėnijos valdžios užmanymą geležinkelis turi eiti per Grozną.

Minėtame restorane gruodžio 9-ąją valgė forumo „Investuok Kaukaze“ dalyviai. Ar projektas buvo palaimintas, išsiaiškinti nepavyko – oficialios institucijos atsisakė komentuoti.

Tame pačiame restorane diena anksčiau makaronus gaminančios įmonės „Spagetti“ direktorius Ramzanas Naurbijevas mėgino iš vyriausybės gauti 125 mln. rublių (2,19 mln. JAV dolerių), už kuriuos Čečėnijoje nori statyti makaronų fabriką. Privatūs investuotojai tam gali skirti tik 10 mln. rublių (0,17 mln. JAV dolerių). R.Naurbijevas buvo vienas iš trijų čečėnų verslininkų, kurie forume „Investuok Kaukaze“ pristatė savo projektus ir siekė paramos iš Šiaurės Kaukazo plėtros bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros korporacijų. Kiti du projektai susiję su poilsiavietės „Sernovodsk – Kavkazskij“ plėtra bei šiltnamių kompleksu, kuriame planuojama auginti pomidorus.

Mūšis dėl biudžeto

Vidutinis verslas be svaraus valstybės palaikymo regione nepradeda įgyvendinti projektų. O federalinis centras kasmet viešai praneša apie susitraukiusią paramą regionams.

Čečėnijai tai – jautrus klausimas. Respublikos biudžetas – stipriai dotuojamas: iš federalinio biudžeto gaunama apie 80 proc. pajamų. Tai, kad Čečėnija labai priklauso nuo finansavimo iš federalinio biudžeto, patvirtino ir reitingų agentūros S&P vyriausioji analitikė Jekaterina Jermolenko. Jos teigimu, daugelis stambių Čečėnijoje įgyvendinamų projektų realizuojami pinigais iš federalinio biudžeto.

Federalinių valdininkų pareiškimai apie planus sumažinti paramą iš biudžeto išaugo į viešą ginčą tarp Čečėnijos vadovo ir finansų ministro Antono Siluanovo.

2016 m. R.Kadyrovas viešai išsakė pretenzijas Finansų ministerijai dėl sumenkusio finansavimo respublikai. „Jei ir toliau bus mažinama parama iš biudžeto, respublika nepajėgs vystytis, negalėsime įgyvendinti prisiimtų socialinių įsipareigojimų“, – rašė jis savo „Instagram“ profilyje.

Galiausiai finansavimas Čečėnijai liko toks, kaip buvo 2016 metais.

Kai pernai metais buvo raikomas federalinis biudžetas, darbų įkarštyje R.Kadyrovas Maskvoje susitiko su vicepremjerais Olga Golodec ir Dmitrijumi Kozaku. Taip bandyta išprašyti dar didesnio finansavimo Čečėnijai, tačiau dotacijos iš esmės nepakito.

„Mes visa tai išanalizavome ir supratome, kad taip vystytis nepajėgsime“, – aiškino Čečėnijos vyriausybės vadovas R.Edelgerijevas. Jis tikino, kad regionui per metus reikia ne dviejų trijų, o dešimties naujų projektų.

Visi suvokia, koks ten režimas

Nors biudžeto lėšų pakanka tik tam, kad būtų padengtos socialinės respublikos išlaidos, čečėnų valdžios užmojai – platūs. Ji nori įgyvendinti keliolika statybinių projektų, daugelis jų siejami su turizmo plėtra regione.

Tokių pinigų iš Maskvos Čečėnijai nenubyrės, surinkti jų šalies viduje taip pat neįmanoma: stambus rusų verslas nepasiruošęs daryti didelių investicijų nei Čečėnijoje, nei Šiaurės Kaukaze apskritai.

„Investicinis Čečėnijos patrauklumas labai menkas – visi suvokia, koks ten režimas“, – sakė Kaukazo specialistė iš Tarptautinės krizių grupės Jekaterina Sokirianskaja.

Galiausiai R.Kadyrovas pinigų nuvyko Rytų kryptimi. Anot nepriklausomo socialinės politikos instituto regioninės programos direktorės Natalijos Zubarevič, tokiose kelionėse jis ieško investuotojų į Rusiją, o taip pat, suprantama, ir konkrečiai į Čečėniją. Taip tiesiami tiltai su turtingomis arabų šalimis – juk Rusijai skausmingai stinga užsienio investicijų.

„Vladimiras Vladimirovičius Putinas pareiškė, kad Rusija – geriausias ir patikimiausias islamiškojo pasaulio draugas. Tai liudija Rusijos prezidento vykdoma politika. Ramzanas Achmatovičius – efektyvi šios politikos dalis. Visi jo veiksmai neišeina iš Artimiesiems Rytams skirtos doktrinos ribų“, – teigė R.Kadyrovo atstovas spaudai Alvi Karimovas.

Čečėnijos vyriausybės vadovas tikino, kad investuotojai iš Arabijos pasiruošę regionui skirti dešimtis milijonų dolerių. R.Edelgerijevas aiškino, kad Artimųjų Rytų šalys, o būtent – JAE, Saudo Arabija ir Bahreinas, tapo svarbiausiomis investuotojomis regione.

Artimųjų Rytų dosnumas

Politikas Leonidas Razvozžajevas sakė, kad Čečėnijos sėkmė viliojant užsienio investuotojus gali būti aiškinama „asmeniniu autoritetu ir asmeniniais respublikos vadovo santykiais“. Kaip matyti iš socialinių tinklų ir žiniasklaidos pranešimų, derybas R.Kadyrovas veda pats asmeniškai, ir tik kartais jį lydi čečėnų vyriausybės vadovas ar kiti valdininkai.

Iš tų pačių socialinių tinklų matyti, kad dažniausiai R.Kadyrovo keliai veda į JAE, Saudo Arabiją ir Bahreiną. Po žinių apie keliones jis kaip taisyklė praneša apie išgautus pažadus investuoti Čečėnijoje.

Iš pastarųjų žinių apie laukiamas investicijas įsimintiniausi objektai – prekybos centras „Groznyj Moll“, „Akhmat Tower“ ir viešbutis „Canvas“, kuri netrukus ims priiminėti svečius Grozne. Tačiau Čečėnijos ekonominės plėtros ministerija mini tik du projektus, kuriems kliūva Artimųjų Rytų šalių pinigai – tai viešbučių kompleksas „Canvas“ ir Tarptautinis universitetas Grozne.

„Canvas“ statybos, kaip rodo ministerijos duomenys, vertinamos 4,8 mlrd. rublių (per 83 mln. JAV dolerių). Kai viešbučio projektas buvo pristatomas Dubajuje 2014 m., minėta kitokia jo vertė – 120 mln. JAV dolerių. Objektą stato „Trojan Holding“ iš Abu Dabio. Viešbutis kyla už investuotojų iš JAE pinigus.

Tarptautinį universitetą Grozne taip pat stato investuotojai iš JAE – vystymo kompanija EMAAR. Dėl šio objekto statybos Čečėnijos valdžia susitarė 2014 m. spalį, kai respublikoje lankėsi grupė verslininkų iš JAE.

Dabar jau stovi 60-70 proc. universiteto, iki šiol investuota 4-5 mlrd. rublių (0,07-0,08 mlrd. JAV dolerių). Teigiama, kad Čečėnija prie to prisideda skirdama žemę, nutiesdama visas komunikacijas, tiekia kai kurias statybines medžiagas.

Koks tikslas arabų investuotojams merkti pinigus į dotuojamos respublikos infrastruktūrą? Į šį klausimą investuojančios kompanijos neatsakė. Čečėnijos vyriausybės vadovas tikino, kad minėtą „Canvas“ viešbutį investuotojai stato patys, nes per Pasaulio futbolo čempionatą Čečėnijoje gyvens Egipto rinktinė. Universiteto atveju tai – draugiška investicija. Esą R.Kadyrovo ir Abu Dabio princo santykiai tokie artimi ir tvirti, kad apie grąžą iš objekto net nekalbėta – tai dovana rusams ir Čečėnijai.

Tačiau Kaukazo specialistė iš Tarptautinės krizių grupės J.Sokirianskaja įžvelgia visai kitus tikslus: „Jei Artimieji Rytai ir investuos Čečėnijoje, tai tą darys vardan gerų santykių su V.Putinu, su Rusija“.

Pyragėliams ar mezgimo cechui

Dar viena arabų investicija Čečėnijoje – „Šeicho Zayedo vardo fondo verslui ir investicijoms paremti“ filialas, atidarytas gegužę.

„Kalbama apie individualių komercinių projektų jaunimui ir verslininkams, kurie negali gauti paskolos, palaikymą. Pyragėliams ar mezgimo cechui atidaryti. 10 tūkst. JAV dolerių jie gali gauti negrąžinamai“, – aiškino Čečėnijos atstovas Federacijos taryboje Ziyadas Sabsabi.

Jo žodžiais tariant, verslui paremti fondas nusiteikęs atriekti 50 mln. JAV dolerių, tačiau suma gali išaugti iki 300 mln. JAV dolerių per dešimtmetį. Fondo direktorius – R.Kadyrovo brolėnas.

Kada išsenka dosnumas?

Vienas įdomiausių investicinių projektų, kurie dabar įgyvendinami Čečėnijoje – dangoraižis „Akhmat Tower“. Tai – R.Kadyrovui labai svarbus projektas – didžiulis 102 aukštų kompleksas, kuriame be biurų, gyvenamųjų būstų ir viešbučio bus ir Akhmato Kadyrovo vardo muziejus. Kai bus baigtas statyti, šis dangoraižis bus aukščiausias Europoje. Jo statybos atsieis milijardą JAV dolerių. Tačiau atrodo, kad iki šiol nepavyko rasti pagrindinio investuotojo. Jei padėtis nepasikeis, statybas gali tekti užvilkinti.

Tiesa, Grozno meras Muslimas Chučijevas ne sykį aiškino, jog bokštui statyti iš biudžeto nebus išleista nei kapeika, tačiau nenurodė, kas yra oficialus investuotojas.

O praėjusių metų vasarą Čečėnija vos neprarado potencialaus investuotojo. Rugpjūtį vykusioje islamo konferencijoje priimtas sprendimas, kuriame salafizmo išpažinėjai išvadinti „pavojingais sektantais“. Po to Saudo Arabijos karalius priėmė su vizitu atvykusį Ingušijos vadovą Junus-beką Jevkurovą, o pas R.Kadyrovą pasiuntė vieną princų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.