„Mes ir toliau gerbiame Ukrainos teritorinį vientisumą, pripažindami tas sienas, kurios susidarė po referendumo Kryme ir po Krymo susijungimo su Rusijos Federacija“, – pasakė ministras.
„Krymas tapo Rusijos regionu po to, kai 2014 metų kovo mėnesį čia buvo surengtas referendumas, kuriame dauguma pusiasalio gyventojų pasisakė už susijungimą su Rusija“, – paaiškinama URM vadovo išsakyta pozicija Rusijos vyriausybės finansuojamo tarptautinio televizijos tinklo RT (kuris anksčiau vadinosi „Russia Today“) interneto svetainėje. Tarsi nebūtų buvę nei „žaliųjų žmogeliukų“, nei mums per penkiasdešimt metų taip gerai pažįstamo melo apie juos, tarsi jie būtų atskridę iš Marso stebėti šio demokratinių šalių pripažįstamo referendumo...
Kaipgi sekasi naujajai Krymo valdžiai su duona ir druska priiminėti iš turistus iš plačiosios tėvynės?
2017 metais turistų srautas į respubliką (čia: Krymo respubliką; po 2014 metų kovo mėnesį Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir inkorporacijos į Rusijos sudėtį, ši šalis administruoja dvi Krymo dalis – Krymo respubliką ir federacinį Sevastopolio miestą. – Red.) sumažėjo beveik 5 proc., o turizmo paslaugų apimtis smuko trečdaliu. Tuo tarpu Krymo valdininkai bando nutaisyti pasitenkinimo miną, nors reikalai klostosi prastai, rašo Antonas Čiablinas portale „svpressa.ru“.
Ką taupo turistai?
Krymo kurortų ir turizmo ministras Vadimas Volčenko apibendrino preliminarius 2017 metų kurortinio sezono rezultatus. Pasak jo, per metus Krymo respublikoje lankėsi beveik 5,3 mln. turistų. Šis skaičius yra šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais: tada Krymo kurortuose pailsėjo 5,5 mln. žmonių (tai yra 21,6 proc. daugiau negu 2015 metais, bet ir 4,6 proc. daugiau nei 2017 metais).
Turistų srautas paskaičiuojamas pagal pasienio kontrolės punktų duomenis: tai Simferopolio oro uostas, perkėla, kur turistai keliami keltais, ir valstybinė siena. Pasak V.Volčenko, Turizmo ministerijos užsakymu buvo atlikta turistų sociologinė apklausa, kuri parodė, kad 81 proc. jų ketina vėl grįžti į Krymo respubliką atostogauti.
Tiesioginės mokestinės įplaukos iš kurortinio turizmo į Krymo respublikos biudžetą kol kas yra žinomos tik už tris 2017 metų ketvirčius – jos sudarė 1,6 mlrd. rublių (8,3 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį).
Pasak V.Volčenko, tai rodo turizmo išteklių valdymo efektyvumą respublikoje. Tačiau tuo pačiu metu ministras supranta, kad didelė dalis kurortinio verslo vis dar tebėra „šešėlyje“ – tai yra, mokesčių niekas nemoka. O kitais metais Turizmo ministerija ketina parengti ekonominį modelį, kad galėtų apskaičiuoti, kokį efektą duos turizmas (įskaitant akcizo mokesčių didėjimą degalams, mokesčius, kuriuos sumoka prekybos ir viešojo maitinimo sektoriai).
Didėja investicijos į kurortinio turizmo pramonę: verslas yra suinteresuotas, kad būtų sukurtos naujos atvykusių žmonių apgyvendinimo vietos. Pavyzdžiui, šiandien Kryme vienu metu jau gali būti apgyvendinta 210 tūkstančių žmonių –162 tūkst. viešbučiuose ir 48 tūkst. gydyklose (sanatorijose ir poilsio namuose). Per metus buvo atidaryti šeši nauji viešbučiai ir rekonstruota daugiau nei 50 poilsio bazių (padidintas kambarių skaičius).
Už ką atleido ministrą
Vis dėlto ministras V.Volčenko nepaminėjo, kad mokamų turizmo paslaugų apimtis mažėja. Tačiau apie tai nepermaldaujamai liudija „Rosstat“: 2017 metais turizmo agentūrų ir kelionių organizatorių suteiktų paslaugų suma sumažėjo 32,5 proc., o sanatorijų ir kurortinių organizacijų – 11,6 procento.
Iš to galima padaryti paprastą išvadą: Kryme mažėja ne tik turistų srautai, bet ir pinigų kiekis, kurį kiekvienas iš jų palieka atostogaudamas.
Kokia buvo turistų srautų geografija 2017 metais, V.Volčenko kol kas nepasakė. Tačiau galima palyginti su praėjusių metų duomenimis, kuriuos paskelbė ministras (jau buvęs, atstatydintas pernai liepą) Sergejus Strelbickis.
Pasak jo, daugiausia svečių (46 proc.) ilsėjosi pietinėje Krymo pakrantėje, 31 proc. – vakarinėje pakrantėje, 19 proc. – rytinėje pakrantėje. Vidutinis veikiančių sanatorijų ir viešbučių užimtumo lygis, pasak S.Strelbickio, 2016 metais buvo 16 procentų.
Priminsime, kad S.Strelbickį atstatydino Krymo galva Sergejus Aksionovas, sukritikavęs jį už tai, kad vasaros sezono įkarštyje pusiasalio paplūdimiai nebuvo parengti priimti poilsiautojus: iš 265 paplūdimių tik trečdalis atitiko sanitarijos ir higienos reikalavimus.
Be abejonės, ministro veiklai buvo daug ir kitų pretenzijų. Apie jas ne kartą kalbėjo ir jo įpėdinis V.Volčenko: ministras nepatenkintas tuo, kad Krymas lieka paplūdimių kurortu, kuris užpildomas tik vasarą. Būtina plėtoti kitų rūšių turizmą - renginių, etnografinį, gastronominį...
Tarp kitų problemų V.Volčenko nurodo lėktuvų bilietų brangumą (sezono įkarštyje skrydis iš Maskvos į Simferopolį atsieina nuo 20 iki 30 tūkstančių rublių – 292–438 Eur), į Krymą atskrendančių lėktuvų trūkumą, žemą paslaugų teikimo lygį esant pernelyg didelėms kainoms ir nepakankamą darbą siekiant sudaryti teigiamą pusiasalio įvaizdį.
„Krymas yra nepakankamai įsuktas. Kas nutiko su mūsų rūmais, Saulės šventykla, su Didžiuoju kanjonu, su Opuku (Opukas – geogr. iškyšulys, 183 m kalnas ir unikalus draustinis. – Red.) – apie juos nežino niekas, išskyrus Krymo gyventojus ir labai nedidelę dalį Rusijos žmonių, kuriems patiko Krymas ir anksčiau“, – sako V.Volenko.
Ekspertas: pagrindinė problema yra vadybininkai
Tad kokios Rusijos ir konkrečiai Krymo turizmo perspektyvos 2018 metais? Apie tai „Svobodnaja pressa“ pasikalbėjo su sanatorijos „Znanije“ (Sočis) direktoriumi Dmitrijumi Bogdanovu.
„SP“: - Dmitrijau Vladimirovičiau, kokios, jūsų požiūriu, vidaus ir užsienio turizmo kryptys bus prioritetinės 2018 metais, atsižvelgiant į pasunkėjusias ekonomines ir politines sąlygas?
- Populiariausios 2018 metais, mano nuomone, liks tos pačios kryptys, kaip ir pernai. Tarp užsienio šalių, į kurias vyks turistai iš Rusijos, vyraus Turkija, Graikija, Kipras, kiek mažiau žmonių lankysis Italijoje ir Ispanijoje, o žiemos sezono metu dominuos Tailandas. Šalies viduje – tai Sočis ir kiti Krasnodaro krašto kurortai, Krymas ir, žinoma, Maskva ir Sankt Peterburgas.
Beje, mūsiškis Rusijos pilietis vis labiau pripranta keliauti po gimtąją šalį ir jau nebepareiškia, kad namuose viskas blogai, o užsienyje viskas gerai – ir čia, ir ten yra ir gerų pavyzdžių, ir ne visai gerų ...
Manau, kad turistų skaičius nesumažės, tačiau vidutinis čekis 2018 metais palaipsniui mažės – ir viešbučių, kelionių agentūrų bei viešojo maitinimo įmonių pajamos taip pat mažės (nors jau ir dabar daugelis įmonių dirba nuostolingai).
„SP: - Na, o kokios turizmo nišos vystysis pirmiausia? Štai, pavyzdžiui, „Rosturizmo“ (Federalinės turizmo agentūros. – Red.) vadovas Olegas Safonovas paragino Rusijos kurortus vystyti sistemą „viskas įskaičiuota“ ir vaikų turizmą...
- Kiek aš pastebiu, vis populiaresni darosi kelialapiai gydytis į Rusijos sanatorijas – kai tik kainos tampa šiek tiek labiau prieinamos, pardavimai iš karto ima sparčiai augti. Tačiau dauguma gydyklų kol kas dar nėra pasiruošusios teikti tinkamas paslaugas – sanatorijos labai jau įprato dirbti su stambiais užsakovais, o atskiras svečias joms dar nėra toks svarbus! Tačiau yra keletas malonių pavyzdžių. Beje, būtent Sočio kurortas – labiausiai nebrangus gydomųjų kelialapių kainų požiūriu.
Taip pat aktyviai augs vadinamasis lauko turizmas – žygiai pėsčiomis, baidarėmis, į kalnus ir panašiai... Nebrangu, daugeliui prieinama, įdomu ir dabar viską galima daryti gana kietu europietišku lygmeniu.
O štai organizuoti vaikų keliones daugelis atsisako – pernelyg didelė valstybės priežiūra ir per griežti reikalavimai.
„SP“: - Kaip manote, kokias pagrindines problemas ir apribojimus vystyti turizmą atneš 2018 metai?
- Pagrindinis apribojimas visai turizmo sričiai bus: pirma, nepakankama turizmo vadybininkų (tiek iš verslo, tiek iš valstybės pusės) kvalifikacija, antra, aukštos paslaugų kainos turizmo srityje (susisiekimo oru ir geležinkeliu, viešbučių, autobusų ir viešojo maitinimo) ir, trečia, žemas gyventojų pajamų lygis.
Parengė Leonas Grybauskas
