Ne finansai ir ne ekonomika
Mažai kas nežino, kad žodį „kriptovaliuta“ sudaro du kiti – „kripto“ ir „valiuta“. Pirmasis jų reiškia „skaičių“, „užšifruotą“, „slaptą“. Turima omenyje, kad ta skaitmeninė informacija, kurią vadiname „kriptovaliuta“, transakcijų vykdytojams suteikia visišką anonimiškumą. Tai – mitas: esant reikalui galima nustatyti bet kurį operaciją atlikusį asmenį.
Antrasis žodis „valiuta“ reiškia pinigus. Tačiau nei bitkoinai, nei kitos kriptovaliutos nėra pinigai. Juk pagrindinė pinigų savybė – perkamoji vertė, leidžianti išmatuoti prekių ir paslaugų vertę. O, pavyzdžiui, bitkoino vertė per tą pačią dieną gali pašokti arba nusmukti ir 20 procentų. Tai – ne pinigai, o spekuliacijų instrumentas.
Finansų pasaulyje kriptovaliutos atlieka tarpininko vaidmenį. Jomis pasinaudojama, kai norima įteisintus pinigus iš vienų asmenų perleisti kitų naudai.
V.Katasanovo teigimu, ekonomikai kriptovaliutos neturi reikšmės. „Ekonomika – kažkas realaus, o kriptovaliutos sukurtos iš nieko. Tai – virtualaus pasaulio fenomenas. Nepaisant to, jis ekonomikoje gali sukelti rimtą chaosą“, – tsargrad.tv rašė ekonomistas.
Įtakos mastai
Jo vertinimu, visuomenės įsitraukimas į kriptovaliutas plinta lyg miško gaisras. Dar šio dešimtmečio pradžioje skaitmenine valiuta domėjosi tik keistuoliai iš IT pasaulio. Šiandien tokių – jau milijonai visame pasaulyje iš pačių įvairiausių socialinių sluoksnių ir profesijų.
Praėjusį pavasarį Kembridžo alternatyvių finansų centras paskelbė tyrimo, kuriame dalyvavo per 150 kriptovaliutų kompanijų ir ekspertų iš 38 šalių, rezultatus. Tyrimo vadovas daktaras Garrickas Hilemanas padarė išvadą, kad skaitmeninės valiutos ima vaidinti vis svaresnį vaidmenį. Žmonių, kurie naudojasi kriptovaliutomis, skaičius sparčiai išaugo ir artėja prie nedidelės valstybės gyventojų skaičiaus.
Tyrimo autorių nuomone, iki šių metų pradžios pasaulyje egzistavo 35 mln. elektroninių piniginių. Tai – ketvirtadaliu daugiau nei 2013 metais. Tiesa, dalis jų – tuščios ar nebeveikiančios. Tačiau suskaičiuota, kad unikalių aktyvių privačių elektroninių piniginių, kuriose – skaitmeninės valiutos, turėtojų yra nuo 2,9 iki 5,8 mln. žmonių. Daugelis jų – Šiaurės Amerikoje ir Europoje.
Kiek šie skaičiai patikimi, galima spėlioti. Mat dar 2014 m. Anglijos bankas skelbė, kad, jų vertinimu, pasaulyje buvo 40 mln. žmonių, turinčių kriptovaliutų.
Dar vienas aspektas, kurio negalima praleisti pro akis, yra šis: Kembridžo centras vertino duomenis, surinktus iki 2017 metų pradžios. Per praėjusius metus bitkoino ir kai kurių kitų kriptovaliutų kotiruotės kilo kelissyk. Galima daryti prielaidą, kad vartotojų skaičius taip pat iš esmės paaugo.
Bandos fenomenas
„Galima teigti, kad kriptovaliutos – ne finansinis ar ekonominis, o socialinis reiškinys. Tik keista, kad socialinės psichologijos mokslas neatkreipia dėmesio į kriptovaliutų fenomeną“, – svarstė V.Katasonovas.
XIX a. pabaigoje socialinės psichologijos rėmuose atsirado „minios psichologijos“ minties kryptis. Prancūzų filosofas, sociologas, psichologas Gustavas Lebonas bendrą minios dvasią aiškino užkrato pavyzdžiu: afektas nuo vieno asmens prie kito plinta mechaniškai lyg infekcinė liga. Kiti psichologai, pavyzdžiui, Stanley Milgramas, darė prielaidą, kad minios susiformavimą galima paaiškinti konvergencijos mechanizmu: esą giminingai mąstantys ir jaučiantys individai turi tendenciją susirinkti ir susijungti į minią.
Minios fenomenui, pasak psichologų, būdingos šios savybės: dvasinis giminingumas, padidėjęs emocionalumas, akivaizdus iracionalumas, dėl anonimiškumo dingusi atsakomybė, prasčiau valdomos aistros. Minios psichologijos tyrinėtojai dažnai vartoja terminą „deindividualizacija“, kuris reiškia savojo „aš“ praradimą.
Kriptovaliutos minioje
Pasak ekonomisto, ir neįgudusia akimi matyti, kad kriptovaliutų karštinė visiškai atitinka minios apibrėžimą.
Investuojantys į kriptovaliutas suvokia, kad tai – rizikinga investicija, tačiau nuspėti, kada grius ši piramidė ir kada reikia pasitraukti iš žaidimo, jie aiškais nežino. Vis dėlto daugelis jų save laiko intelektualais, nes, jų supratimu, susigaudo kompiuterių programose, vartoja specialią terminologiją, paromis sėdi prie kompiuterių monitorių ir analizuoja pasaulinę kriptovaliutų rinką.
Daugelis kriptovaliutų gerbėjų prisipažįsta, kad iš visų skaitmeninių valiutų savybių labiausia žavi tai, jog, padaręs transakciją, gali likti nežinomas. Anonimiškumas reikalingas, pavyzdžiui, tamsiajame internete perkant narkotikus, ginklus ar gyvas prekes.
Kaip pastebėjo V.Katasanovas, ne viename kriptovaliutų šalininkus subūrusiame tinklapyje kartojama ta pati mantra: mūsų daug, mes – vieningi, mes – sociumas. Jų manymu, visi kiti sociumai – tai ne sociumai, nes ten nėra lygybės, demokratijos ir teisybės. O štai bitkoinas ir kitos skaitmeninės valiutos remiasi tinklais, kuriuose nėra vadovų, nėra ir pavaldinių – čia visi lygūs.
Teisingumą ir teisėtumą lemia blockchain (arba „blokčein“) technologija. Mat duomenų bazėse lieka kiekvieno kriptovaliutų bendruomenės nario visi padaryti žingsniai. Tai neleidžia apgaudinėti ir sukčiauti.
Vis dėlto tai – psichinė epidemija. “Psichinė epidemija – labai greitai vykstantis aukščiau paminėtos minios formavimosi procesas ar dėl infekavimo, ar dėl konvergencijos mechanizmo veikimo”, – įsitikinęs ekonomistas.
Pasak jo,kalbant apie psichinę epidemiją gan dažnai kaip pavyzdys pateikiamas vaikų kryžiaus žygis. Jis vyko XIII a. pradžioje. Kronikose nurodoma, kad prie žygio prisijungė per 30 tūkst. vaikų ir paauglių. Jie sekė bendraamžius, vedusius juos išvaduoti Jeruzalę iš nekrikštų. Daugybė vaikų žuvo, o tie, kuriems pavyko pasiekti Palestiną, pateko į vergiją.
Įžvelgia pavojų žmonijai
V.Katasanovas tvirtino, kad šiandien didžioji dalis kriptovaliutų fanatikų – jaunimas. Panašiai kaip kad nutiko vaikų kryžiaus žygio dalyviams, daugelis šiandienos kriptovaliutos epidemijos apimtųjų pražus. Kalbant apie žūtį pirmiausia galvoje turima dvasinė mirtis, o taip pat tai, jog jie negailestingai bus apvogti tų suaugusių nusikaltėlių, kurie išprovokavo epidemiją. Neatmestina ir tai, kad kai kurių apvogtųjų aukų galas bus dar liūdnesnis. Visi likusieji pateks į vergiją.
„Už bitkoino ir kitų kriptovaliutų šmėžuoja kitas didžiulis projektas. Tai – elektroninis bankų konclageris. Jo tikslas – ne tik sukurti elektroninius tinklus, kurie apraizgytų visą žmoniją. Esmė glūdi siekyje sukurti būsimąjį idealų minėto konclagerio gyventoją. Kriptovaliutos – svarbus to instrumentas. Ideali medžiaga, iš kurio lipdomas elektroninio bankų konclagerio gyventojas – jaunuoliai. Labiau patyrę žmonės nelengvai pasiduoda keičiami, – tikino ekonomistas. – Šiandieninė kriptovaliutų epidemija – laikinas reiškinys. Rytoj jo jau nebebus. Tačiau kriptovaliutų epidemijos sukurtos griūties pasekmės žmonėms gali būti labai rimtos, o svarbiausia – negrįžtamos“.
