Vis dėlto šie skaičiai dar nerodo, kad emigracija bent jau lėtėtų. Užtat atvykstančių į Lietuvą gyventi arba laikinai dirbti žmonių akivaizdžiai daugėja.
Pernai į mūsų šalį gyventi atvyko 10,5 tūkst. užsieniečių – 4,5 tūkst. daugiau nei užpernai. Beveik pusė jų – ukrainiečiai. Tai kiek pristabdė šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą: 2016 m. išvykusiųjų buvo 30,2 tūkst. daugiau negu atvykusiųjų, o 2017 m. balansas kiek mažiau neigiamas – 27,9 tūkst.
Kaip vertinti šiuos skaičius? Liūdna, kai kasmet Lietuva netenka maždaug tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje. Bet ar gerai, kai bent iš dalies juos pakeičia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, moldavai?
Nuomonės skirtingos. Aišku, kad kai kuriose ūkio šakose darbdaviams nelengva rasti juos tenkinančių darbuotojų, nors nedarbas šalyje vis dar viršija 7 procentus, todėl užsieniečiai neretai gelbėja įmones.
Pernai darbo vizas arba leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje gavo 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. – Ukrainos piliečiai. Tai beveik dvigubai daugiau nei užpernai.
Ukrainiečiai daugiausia įsidarbina tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais, betonuotojais, mūrininkais, apdailininkais, suvirintojais, laivų korpusų surinkėjais.
Darbdaviai tvirtina, kad jie geri darbuotojai, neretai net labiau stengiasi nei lietuviai, ne tokie reiklūs, juos tenkina lietuviškos algos, tačiau neigia, kad užsieniečiams moka mažiau nei lietuviams.
Tačiau dalis ekonomistų neskuba teigiamai vertinti didėjančio užsieniečių srauto, nes mano, kad jie dažnu atveju yra pigesnė darbo jėga, todėl gali stabdyti atlyginimų augimą Lietuvoje.
Statistika šiuos nuogąstavimus iš dalies patvirtina – užsieniečiai uždirba vidutiniškai apie 100 eurų mažiau nei tų pačių profesijų lietuviai. Tiesa, neaišku, ar užsienietis dirba tiek pat valandų ir ar jo kvalifikacija vienoda.
Kita vertus, yra profesijų, kur užsienio šalių piliečiams mokama daugiau nei lietuviams, pavyzdžiui, virėjams, aukštųjų mokyklų dėstytojams.
Bet šią statistiką gali iškreipti net vienas darbdavys, įdarbinęs kokį aukštos kvalifikacijos virėją ar profesorių iš Anglijos.
Įvertinti realiai užsieniečiams mokamas algas trukdo ir tai, kad dalis jų dirba ne visai skaidriai. Patys darbdaviai pripažįsta, kad ypač statybų sektoriuje yra šešėlio. Aišku viena: samdyti atvykėlius apsimoka.
Žinoma, anaiptol ne visada užsieniečiai įdarbinami siekiant sutaupyti pinigų. O neretai darbdaviai tiesiog neranda lietuvių, kurie sutiktų dirbti net už visai padorų atlyginimą, tarkime, vairuotojais ekspeditoriais.
Teigiama, kad šios profesijos darbuotojai, atskaičius mokesčius, uždirba nuo 1500 net iki 3000 eurų per mėnesį, o ukrainiečiai sutinka imtis šio darbo irgi tik tuomet, jei gauna ne mažiau kaip 2000 eurų. Mat darbas sunkus, didelę uždarbio dalį sudaro komandiruotpinigiai, o lietuviai nesiveržia ištisas savaites praleisti vilkiko kabinoje.
Transporto sektorius Lietuvoje labai išsiplėtė, vilkikų vairuotojais dirba per 50 tūkst. žmonių, tarp jų užsieniečių – apie 7 tūkst.
Pastarasis skaičius vis auga. Kai kurių transporto bendrovių vadovai prisipažįsta, kad dauguma jų darbuotojų – iš užsienio ir netekę šio darbo jėgos šaltinio jie būtų priversti nutraukti veiklą.
Lietuvių statybininkams išsivažinėjus į Vakarų Europos šalis, statybose irgi trūksta kvalifikuotų darbininkų, todėl užsieniečių, ypač ukrainiečių, skaičius čia nuolat didėja. Bet esą už mažiau nei 1000 eurų jie taip pat nesutinka dirbti.
Tad gal užsieniečiai ir nedempinguoja darbo jėgos kainų, padeda Lietuvos bendrovėms plėstis, konkuruoti užsienio rinkose. Tačiau didžiąją dalį uždirbtų pinigų jie išsiunčia į tėvynę ten likusioms šeimoms išlaikyti, o Lietuvoje išleidžia visiškai nedaug.
Matyt, teisūs darbdaviai sakydami, kad daug naudingiau įsileisti darbuotojus iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos nei atvykėlius iš Afrikos ar Azijos. Nėra didelių kultūros skirtumų, jie lengviau integruojasi, nes mūsų šalyje dar daug žmonių moka rusų kalbą.
Pastaruoju metu mūsų verslas vis garsiau prašo pagreitinti vizų ir leidimų dirbti išdavimą užsienio šalių piliečiams.
Pažanga justi, bet Lietuvoje tam vis sugaištama iki poros mėnesių, o, tarkime, Lenkijoje apsisukama per porą savaičių. Todėl dalis ukrainiečių tarsi nuomojami iš lenkų darbdavių, o Lietuva netenka dalies mokesčių.
Regis, dėl šio darbo jėgos šaltinio įsiplieskia konkurencija. Lenkijoje esą jau dirba apie 1,5 mln. ukrainiečių, juos įsileidžia ir Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija.
Darbdaviai gąsdina, kad Lietuvai jų gali greitai ir nelikti, jei nebus palengvintos įdarbinimo procedūros.
Ko gero, norom ar nenorom teks plačiau praverti vartus darbo jėgai iš užsienio, bet šis procesas turėtų būti kontroliuojamas.
