Dešimtmečiais Dandongas buvo svarbiausia prekybos vieta, kuri padėjo Š.Korėjos režimui užsidirbti iš energingai pirmyn žygiuojančios Kinijos ekonomikos. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Mat JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kinijos lyderiams daro spaudimą apriboti tokią galimybę Š.Korėjai dėl jos vadovo Kim Jong-uno branduolinių ginklų programos.
Iš pokalbių su prekeiviais, parduotuvių savininkais ir Dandongo gyventojais galima justi, kad vietos ekonomika išgyvena atšiaurų metą. Ne vienas kalbėjusiųjų su CNN nerimavo, kad Š.Korėjai taikomos sankcijos jau dabar sunkiai besiverčiančiam regionui gali suduoti stiprų smūgį.
Baimindamasis represijų nė vienas nesutiko su žurnalistais kalbėti oficialiai.
Ištuštėjo akimirksniu
Vieną cigaretę po kitos ant upės kranto traukė ponas Liao – Dandongo verslininkas. Liao – netikras jo vardas.
„Iš pradžių iš Š.Korėjos įveždavau anglį. Tačiau pernai Kinija uždraudė anglies importą“, – pasakojo vyras pro cigarečių debesį.
Pernai rugsėjį Kinija to ėmėsi vadovaudamasi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimu taikyti sankcijas Š.Korėjos geležies, anglių ir žuvininkystės sektoriams.
Liao mėginimai pakeisti importuojamas prekes nenusisekė. „Mineraliniai produktai, jūros gėrybės, žemės ūkio produkcija – iš esmės buvo uždraustas bet koks importas. Supratau, kad atsidūriau bėdoje“, – kalbėjo verslininkas.
Tai, kuo jis mėgino pakeisti anglis, anksčiau ar vėliau pateko po Š.Korėjai taikomų sankcijų kirviu.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė ir dar vieną dokumentą, kuriuo nurodyta repatrijuoti Š.Korėjos į užsienį komandiruotus darbuotojus, kad jie uždirbtų kapitalo Kim Jong-uno režimui.
„Esu priversta išeiti į pensiją, – sakė moteris, kuri su Š.Korėja prekiavo dešimtmetį. – Neturkus turėsiu atleisti visus darbuotojus“.
Anksčiau bruzdėjusi parduotuvių eilė, aprūpinus pirkiniais atvykėlius iš Š.Korėjos, vos per kelias dienas ištuštėjo. Koryo gatve vadinama teritorija dar neseniai buvo pilna pirkėjų iš Š.Korėjos, kurie į gimtinę gabendavo pirkinius, kad juos ten perparduotų. „Šiaurės korėjiečiai dingo“, – trumpai nukirto vienos parduotuvės savininkas.
Vienas Š.Korėjos verslu besirūpinantiems diplomatams artimas šaltinis CNN prasitarė, kad dabar jie – be darbo, nes daugelis verslininkų buvo priversti grįžti namo: „Jie kone ištisas dienas sėdėdavo restorane, žaisdavo kortomis, valgė ir gėrė. Nelabai ką jie čia turi veikti“.
Vieną sako, kitą daro?
Kinija – pagrindinė Š.Korėjos prekybos partnerė. Kinijai ilgai teko klausytis priekaištų iš užsienio valstybių, kodėl ji Pchenjanui netaiko griežtų sankcijų.
Įprasta manyti, kad komunistinė Kinija vertina Š.Korėją kaip strateginį buferį prieš JAV karinę galią Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Pareigūnai baiminasi, kad bus nukirsti ekonominiai ryšiai, dėl ko Š.Korėjos režimas gali tapti nestabilus. O tai savo ruožtu suformuotių pabėgėlių bangą Kinijos pasienyje.
Tačiau Kiniją supykdė Kim Jong-uno nuolatinis puikavimasis branduoliniais ginklais. Pekinas Š.Korėjos branduolinę programą vertina kaip didžiausią grėsmę regiono stabilumui ir pavojų kinų saugumui bei sveikatai.
2017-ųjų gruodį, palyginti su 2016-ųjų gruodžiu, prekyba tarp Kinijos ir Š.Korėjos smuko daugiau nei per pusę. Panašu, kad tendencija išsilaikys ir šiemet. Bent tokius duomenis pateikia kinų statistikai. Kiek skaičiai patikimi, sunku pasakyti.
Pavyzdžiui, oficialiai žinoma tai, kad prieš keletą metų Kinija staiga nustojo oficialiai pranešti, kiek Š.Korėjai parduoda žaliavinės naftos. Nors visiems žinoma, kad naftotiekiu juodasis auksas tebeteka į Š.Korėją.
Milijonai iš restoranų
Kai kurie kritikai, tarp kurių – ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, myga Kiniją dar labiau spausti Š.Korėjos ekonomiką. Kad ir akyliau prižiūrėti kol kas visiškai kiaurą pasienį, kuriuo naudojasi kontrabandininkai. Manoma, kad iš to pelnosi Š.Korėjos režimas.
Rugsėjį CNN užfiksavo, kaip Kinijos mieste Hunčūne nelegaliai prekiaujama jūros gėrybėmis iš Šiaurės Korėjos.
Ir Dangdonge tebėra verslo, į kurį nutaikytos sankcijos, tačiau kuris, nepaisant visko, vis dar veikia.
Iki šiol buvo populiarūs jungtiniai kinų ir šiaurės korėjiečių restoranai, kuriuose paprastai dirbdavo pastarieji.
Skaičiai varijuoja, tačiau daugelis specialistų sutaria, kad Šiaurės Korėjos režimui šie restoranai kasmet uždirbdavo dešimtis milijonų dolerių.
Daugelis tokių restoranų Dangdonge paskelbus sankcijas nustojo veikti, tačiau vienas vis dar atviras. Vienintelis klientas, kurį CNN žurnalistai čia sutiko, pasakė, kad jis buvo informuotas, jog galės atsiskaityti tik grynaisiais. Mat Kinijos bankai atsisakė klientų, turinčių ryšių su Š.Korėja, o kreditinių kortelių pavedimus stebi vyriausybė.
Skausmingi pokyčiai
Ištisas šiaurinis Kinijos regionas, kuriame įsikūręs ir Dangdongas, išgyvena sudėtingą pereinamąjį laikotarpį.
Sunkiosios pramonės šakos, pavyzdžiui, plieno pramonė, pastaraisiais metais verčiasi sunkiai. Išpampusios valstybinės kompanijos slegiamos skolų. Darbo netenka šimtai tūkstančių pramonėje dirbusių žmonių.
Dangdongas neišsiskiria iš šio konteksto. Nepaisant prekybos centro reputacijos, šio miesto ekonominiame gyvenime gamyba – labai svarbi. Kaip rodo paskutiniai prieinami duomenys, 2016 m. Dangdongo ekonomika smuko 2,2 procento. Nutrūkusi prekyba su Šiaurės Korėja prie neigiamo rodiklio tik dar labiau prisidės.
