„Baimės nebuvimas daugelyje finansų rinkų jau yra krizės bruožas ir krizės sėklos yra pasėtos“, – apie situaciją rinkose kalbėjo jis.
„Nenoromis atsiminiau 32-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Franklino Roosevelto pirmąją inauguracinę kalbą, kurioje jis pasakė, kad vienintelis dalykas, kurio turime bijoti, yra pati baimė. Dabar mes esame toje situacijoje, kad baimės visiškai nėra“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, daug kas klausia, kada prasidės krizė? Tačiau atsakymas toks: „Krizė jau prasidėjo pernai, visų galvose. Ir 2017-ieji buvo tokie neracionalūs ir tokie persunkti euforija, kuomet visos blogos naujienos buvo ignoruojamos. Pavyzdžiui, JAV prezidento „pasišpilkavimai“ su Šiaurės Korėjos vadovu. Finansų rinkos tuomet susvyravo, bet viskas tuo ir baigėsi“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas.
Nepaisant visų geopolitinių rizikų šiuo metu palūkanų normos jau pradeda kilti, konstatavo ekonomistas. Tiesa, jo teigimu, jeigu kas prieš penketą metų būtų pasakęs, kad 2017 metais dešimt trilijonų vertės vertybinių popierių bus prekiaujama su neigiamu pajamingumu, niekas nebūtų patikėję.
„Nebūtų patikėję ir tuo, kad investuotojai pirks vertybinius popierius, kurių palūkanos yra neigiamos, nes tokie scenarijai net nėra aprašyti vadovėliuose, bet dar dabar yra septyni su puse trilijono dolerių vertės vertybinių popierių, kurių pajamingumas yra neigiamas“, – apie iškreiptą veidrodžių karalystę finansų rinkose kalbėjo ekonomistas.
Šiu metui, anot N.Mačiulio, net jei įvertini visas perspektyvas ir manai, kad jokie protekcionistiniai karai neprasidės ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas nieko baisaus nepadarys, erdvė akcijų kilimui yra daug mažesnė nei erdvė kritimui.
„Ši euforija yra unikalus bruožas, ir baimės nebuvimas daugelyje finansų rinkų jau yra krizės bruožas ir krizės sėklos yra pasėtos“, – griežtai pasisakė ekonomistas.
Kalbėdamas apie kriptovaliutas, ekonomistas traukė per dantį ir jų kasėjus. Pasak jo, kam kurti įmonę ir vargti, jei dabar galima nusipirkti vaizdo plokščių ir pasistačius rūsyje kasti kriptovaliutas.
„Tik rečiau minima, kad kriptovaliutų kasimas iš esmės yra sandorių tvirtinimas ir tai yra labai brangus ir efektyvus procesas. Šiuo metu per metus vien bitkoinas sandorių tvirtinimui sunaudoja apie 50 teravatvalandžių elektros. Tai yra dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje per visus metus.
Problema ta, kad kol kas jokios pridėtinės vertės kriptovaliutos nekuria. Tai tik pažadas, kad revoliucija įvyks. Vien bitkoinas per metus į orą anglies dvideginio išmeta apie 30 megatonų. Beveik dvigubai daugiau, nei visi transatlantiniai skrydžiai. Tai revoliucija, kurią keliame į viršų?“, – klausė jis.
Visgi, jo teigimu, reikia suvokti paprastą dalyką – iš dabartinių kriptovaliutų laimėti galima tik dviem atvejais. „Pirma, kai kažkas iš tavęs nupirks brangiau, jei rasi didesnį kvailį, antra – jei pats sukuri kriptovaliutą ir ją išleidi“, – sakė N.Mačiulis ir užsiminė, kad Lietuvos verslininkai spėjo įšokti į šį traukinį ir dabar sėkmingai platina kriptovliutas.
Tiesa, jau dabar net 50 proc. visų sėkmingai įvykdytų pirminių kriptovaliutų siūlymų yra mirę:
„Išplatinome, pasiėmėme pinigus ir viso gero. Šių ar kitų metų pabaigoje 99 proc. kriptovaliutų bus mirusios. Žinoma, patrauklu susirinkti 20-30 mln. dabar, bet reikia turėti omenyje, kad vėliau tai bus gėdos stulpas, kurio niekam nesinorės įsirašyti į CV“, – apie ateitį kalbėjo ekonomistas.
