Pasak jo, šiuo metu Lietuvos NT rinka išgyvena pakilimą, o šalies padėtis pasauliniame kontekste – nebloga.
Savo pranešimą Lietuvos ekonomikos konferencijoje Ž.Mauricas pradėjo pareiškimu, kad šiuo metu NT pardavėjai ir plėtotojai išgyvena tikrąjį aukso amžių. Kaip teigė, šiuo metu pasaulyje būsto kainos pasiekė ikikrizinį lygį, tai yra tokį, kuris rinkoje buvo 2006-aisiais. Anot ekonomisto, čia reikia padėkoti centriniam bankui ir vartotojams, kurie viską grąžino į savo vietas.
Tiesa, kalbant apie bendras tendencijas, daugumoje valstybių būstas namų ūkiams tapo sunkiai įkandamas. Ž.Mauricas kaip pavyzdį su augančiomis NT kainomis pateikė Japoniją.
„Mes matome, kad dalyje valstybių, kur yra pasitikėjimas, stabilumas, yra gerbiamos nuosavybės teisės, gera ekonominė perspektyva, tos NT kainos yra istoriškai aukštos. Tai anglosaksai, skandinavai ir vokiškai kalbanti Europos dalis“, – įvardino jis.
Žinoma, yra ir tokių šalių, kurių paveikslas kiek kitoks.
„Tai šalys, kurios nėra politiškai ir ekonomiškai stabilios. Tai Graikija, kur NT kainos vis dar mažėja, Ispanija, kur yra šioks toks kainų kilimas, tačiau jis nėra didelis, ir Rusija, kur NT kainos krinta“, – sakė Ž.Mauricas ir šiek tiek užsiminė apie Kiniją, kurios NT rinka, anot jo, kaip amerikietiškieji kalneliai – kainos tai auga, tai krinta.
„O štai kokiame Afganistane didžiajai daliai žmonių būstas išvis nėra įperkamas, nes ten jiems vos užtenka maistui“, – sakė ekonomistas.
Kalbant apie Europą, ji taip pat neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Pasak specialisto, būsto kainos auga praktiškai visose šalyse, išskyrus Kiprą ir Italiją. Skandinavijoje kainos taip pat istoriškai aukštos, nes šalys yra ekonomiškai stabilios.
„Situaciją čia gali normalizuoti darbo užmokesčio ir inflaicijos augimas pasauliniu mastu, nes jei to neįvyks – kainos liks per didelės, o jei įvyks, jei JAV ir Europoje darbo užmokestis kils 3–4 proc., tada situacija kiek keisis ir kainos jau nebeatrodys tokios didelės“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Ekonomistas apžvelgė ir Baltijos šalių bei Lietuvos padėtį pasaulinėje NT rinkoje. Nors pastaraisiais metais būstų kainos kilo, kainų kilimą čia pristabdė nemažai susikaupusių baimių.
„Pirmiausia tai buvo finansų krizės baimė, vėliau atsirado geopolitinės baimės, demografija, emigracija ir panašūs dalykai“, – priežastis, kodėl kainos kilo su saiku, vardino ekonomistas.
Anot jo, Lietuva, palyginti su kitais regionais, pasauliniame kontekste atrodo neblogai, mat dėl savo baimių išlaikėme balansą rinkoje. Lietuvoje NT kainos nekilo tiek, kiek kilo 2005–2006 metais, arba kiek kilo kaimyninėse šalyse.
„Išvada – nežiūrint pastarųjų metų nerimą keliančio kainų augimo paspartėjimo situacija makroekonominiu lygiu ir bendrai pasauliniame kontekste yra nebloga, nes mes turime didelę pasiūlą šiuo metu, ji yra viršijusi prieškrizinį lygį, o NT kainos augo lėčiau nei darbo užmokestis ir bendra infliacija“, – apie Lietuvą ir NT kalbėjo Ž.Mauricas, pridūręs, kad dėl infliacijos paslaugų kainos kilo daug labiau nei NT kainos.
„Reikėtų pasidžiaugti dėl itin didelės pasiūlos, dėl ko vartotojui atsirado daugiau galimybių įsigyti būstą, didėjo pasirinkimo galimybės perkant už neišpūstą kainą“, – sakė jis.
