Kalbėdamas apie pensijų reformą, Ministras Pirmininkas teigia, kad vietoj dabar į antrąją pensijų pakopą mokamų 2 proc. „Sodros“ įmokų gali atsirasti valstybės parama, o privatus kaupimas bei valstybinė pensija turės viena kitą papildyti, o ne konkuruoti.
– Premjere, ar jau yra pasirinkta data, kai visuomenei bus pristatyta mokesčių reforma?
– Vyriausybėje dar turime keletą diskusinių klausimų. Kalbėsime su abiejų valdančiųjų frakcijų nariais. Tikimės, kad iki balandžio vidurio jau galėsime pateikti projektus visuomenei platesniam svarstymui.
– Jūs ne kartą minėjote, kad šita mokesčių reforma bus orientuota į vidurinę klasę. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad turime didinti tų žmonių pajamas. Šie metai buvo skirti mažiausias pajamas gaunantiems, dabar – vadinamajai vidurinei klasei, ir visi arba dauguma žingsnių bus orientuoti būtent į tai.
– Planuojama mokesčius mažinti ar pajamas didinti per išmokas?
– Ne, tikrai jokio išmokų kelio nenorime imtis. Norime remti dirbančius žmones, sudaryti sąlygas dirbti ir dirbti gana konkurencingose darbo vietose, kurios ne minimalų atlyginimą garantuoja. Taip remti ir šeimą. Vaiko pinigai irgi bus didinami, nes vidurinės klasės iš esmės dabar jie nepasiekė, nes buvo vienas mokestis pakeistas kita išmoka, tai 2019 m. tikrai gana žymiai didinsime ir vaiko pinigus.
– Viename savo interviu esate minėjęs, kad mokesčių reformoje bus „tam tikras progresyvumas“.
– Taip, jeigu judame ir, kas irgi nėra paslaptis, svarstome variantą dėl mokesčių konsolidavimo, kalbant apie darbo jėgos apmokėjimą, tai natūralu, kad bus atitinkamai kitokie tarifai. Jeigu bus pasirinktas toks kelias – sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius – ir jeigu taip pat svarstomas variantas palaipsniui pereiti prie „Sodros“ lubų, vadinasi, gali atsirasti tam tikras progresyvumas per gyventojų pajamų mokestį.
– Vadinasi, skirtingi mokesčių tarifai bus taikomi skirtingoms pajamoms?
– Dabar labai preliminariai tai galime pasakyti, bet kažkuria prasme tas progresyvumas gali atsirasti per gyventojų pajamų mokestį.
– Tarptautinės organizacijos turi pastabų Lietuvos mokesčių sistemai, tačiau pasigirsta ir nuomonės, kad nereikia gadinti to, kas ir taip veikia. Tad ar tokiame kontekste bus imtasi esminės reformos, o ne tiesiog pataisymų?
– Pataisymus jau kada reikėjo padaryti. Žinoma, ne visus. Buvo tam tikrų politinių sprendimų, bet tai padaryta pernai. Šiemet turime daryti ir kalbėti apie reformą. Ar viskas gerai veikia? Galime atsakyti. Atsakant į klausimą, ir 2014, ir 2015, ir 2016 metais mes stagnuojame. Kai pasiekėme 75 proc. vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto pagal europinį vidurkį, tai tuos trejus metus taip ir stovim užšalę vietoje. Vadinasi, ne tik nemažinam to atotrūkio, – jis ir didėja. Tai, matyt, nėra labai gerai.
Todėl toks konstatavimas tiek EBPO, tiek ir Europos Komisijos, kad skurdas ir atskirtis nemažėja, vadinasi, kažkas nėra visiškai gerai. Galiausiai turime šešėlio dalį, vien pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimas yra tikrai didžiulis iššūkis. Ir, manau, kad tai, kas yra šiandien, mūsų netenkina, ir aš nemanau, kad tai gerai veikia.
– Kalbant apie šešėlį, Lietuvos banko vadovas pernai pasakė mintį, kad galima kūlversčiais verstis, bet kol nebus sumažintas šešėlis, pajamų nelygybės nesumažinsime.
– Jis traukiasi, tikrai traukiasi, tą konstatuoja ir ta pati Europos Komisija, ir Vyriausybės pastangos mažinant šešėlį yra teigiamai vertinamos. Tai daug prisidėjo prie tam tikrų mokestinių pakeitimų įvedimo, ir „Sodros“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiklos. Tačiau visiškai sutinku, kad būtent ta dalis, kuri yra šešėlyje, būtų geriausiai nukreipiama į skurdo, atskirties mažinimą. Vienas didžiausių iššūkių yra nesurenkamas PVM. Nenoriu spekuliuoti, bet tikrai, manau, kad ten yra apie 2 mlrd. eurų. Privalome daryti žingsnius ir ieškoti sprendimų, ką ir pasiūlėme – ne tik taikyti griežtesnes sankcijas, kontrolę, bet ir skatinančiąsias priemones, t.y. skatinti tiek pačius gyventojus, tiek ir įmones trauktis iš šešėlio. Puikiai suvokiame, kad dalis jų įstumti į pilkąją zoną, ir tiesiog ir dėl mūsų mokesčių netobulumo, ir administracinės naštos, ir galiausiai dėl kitų priežasčių verčiami būti šešėlyje. Tai pirmiausia iškreipia konkurenciją ypač paslaugų, statybos, transporto sektoriuose.
– Čia kažkoks meduolio ir botago principas?
– Taip, meduolio ir botago principą privalome pasiūlyti ir turime tokių minčių. Tai garantuotų, manau, didesnę sėkmę negu vien botagą taikant.
– Grįžtant prie išmokų vaikams, „valstiečiai“ jau minėjo, kad jos gali didėti iki 50 eurų už vaiką.
– Norėčiau, kad būtų ir 100 eurų, bet žiūrėsime pagal situaciją. Tai vėlgi susiję su mūsų galimybėmis ir tuo, kaip augs ekonomika. Kol kas kalbant apie 2017 metus ypač džiugina ir tiesioginių užsienio investicijų atėjimas – tokio nebuvo nuo 2011 metų. Eksporto augimas daugiau kaip 13 proc. – tai, kas veža mūsų ekonomiką. Jeigu nevertinsime to ir nevertintume to paties šešėlio, galime užsibrėžti įvairius skaičius, bet šiandien reikia kalbėti ne apie konkrečias sumas, bet apie tos augančios ekonomikos vaisių perskirstymą. Tikrai faktas, kad mes didinsime ir didinsime maksimaliai tiek, kiek galėsime pagal ekonominę situaciją.
– Tačiau jeigu mažės mokesčiai dirbantiesiems, jeigu didės kai kurios išmokos, galų gale jūs esate pažadėjęs didesnes algas mokytojams ir medikams, iš kur atsiras papildomų lėšų?
– Kaip mes darėme reformas šių metų, kurios yra finansuojamos? Darėme pokyčių krepšelį ir sudėjome į tą pokyčių krepšelį pinigus iš visų ministerijų, optimizuojant ir jų veiklą, ir gryninant funkcijas, ir tą patį šešėlį, ir administravimą gerinant. Naudosimės lygiai tokiu pačiu principu. Nes tikrai prasmės nėra, neatsakinga būtų skolintis, neturime galimybės vykdyti monetarinės politikos, galbūt kas būtų paprasta, neturime nacionalinės valiutos ir turime fiskalinės drausmės įstatymus. Čia irgi mus riboja. Bet, kaip ir įvertino EK, ekonomika yra tvari, viešieji finansai – tvarūs, atsakingai tvarkomi, ir mes to principo laikysimės. Mes ne šiaip sakome, kad tą padidinsime iš kažkur. Šiandien ant mano stalo guli labai aiškus poreikis ir aiškūs finansavimo šaltiniai, iš kur mes tai darysime.
– O kiek gali augti medikų, mokytojų atlyginimai?
– Medikams yra labai aiški žinia – tai bus 20 proc., kas ir yra sutarta. Kalbant apie mokytojus, tas tikslas irgi yra – rugsėjo 1 dieną tikrai bus įvestas etatinis apmokėjimas ir mes užsibrėžę iki 2020 metų, kad tas atlyginimas nebūtų mažesnis, kalbant apie mokytojus, kaip tūkstantis eurų. Lygiai tą patį galiu pakartoti dėl pareigūnų lūkesčių, taip, tikrai yra prielaidų, ir mes į šitas sritis kreipsime dėmesį. Mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai, mokslininkai, kurie irgi yra pamiršti, bibliotekininkai – manau, kad pagal tai, kas dabar prognozuojama, galėsime įgyvendinti savo įsipareigojimus.
– Premjere, kokia jums ideologija yra priimtinesnė: dideli mokesčiai ir daug nemokamų paslaugų ar maži mokesčiai, bet dauguma mokamų paslaugų?
– Aš manau, kad kalbėtume vis tiek apie mažesnius mokesčius. Nesakau, kad dauguma, bet tos paslaugos, kurias žmonėms reikia suteikti nemokamai, jos ir turi būti suteiktos. Tie, kas gali susimokėti, irgi tą turi padaryti, nes labai dažnai galvojame, kad mokame pakankamai didelius mokesčius, deklaruojame, kad sveikatos priežiūra yra nemokama, bet realiai yra nemažai žmonių, kurie susiduria kiekvieną dieną su tuo, kur už tą paslaugą turime papildomai susimokėti. Nekalbu apie tuos, kurie naudojasi privačia medicina, nors irgi moka privalomą sveikatos draudimą ir turėtų tą paslaugą gauti pagal sumokėtus mokesčius, bet yra ir tų, kurie valstybinėse, savivaldybių gydymo įstaigose turi susimokėti. Nereikia apsigaudinėti. Mokesčiai, jei taip galima tokį terminą naudoti, turi būti optimalūs, teisingi mokesčiai, nes kai matoma, jog yra perlenkta lazda, atsiranda didelis noras tų mokesčių nemokėti.
– Kalbant apie pensijas: jūs esate sakęs, kad iš antros pakopos ketinama paimti 2 proc. „Sodros“ įmokų, tačiau valstybės rėmimo iš privačių fondų neatimti. Ar tuos „Sodros“ 2 proc. pakeis papildomas Vyriausybės rėmimas?
– Mano manymu, jeigu apsispręsime, kad „Sodros“ nebefinansuosime, greičiausiai taip ir bus, vadinasi, turi būti surastas kitas mechanizmas, skatinantis mechanizmas ar kitokia forma. Tikrai kaupimas nebus nei nacionalizuotas, nei sugriautas, nei sunaikintas, nes tie žmonės, kurie turi galimybę kaupti ir turi perspektyvą sukaupti tą dalį, arba tokią dalį pensijos priedo, sakykime, šituose fonduose, kad būtų galima tolygiai kas mėnesį jiems mokėti senatvės sulaukus pensijų išmokas, tikrai negalime paimti ir pasakyti, kad viską užbraukiam, uždarom. Toje sistemoje yra trūkumų, bet yra ir privalumų. Šitoje vietoje valstybė tikrai prisidės ir atsiras forma, kaip dalyvauti ir skatinti žmones dalyvauti šitame pensijų kaupime.
– O tuose fonduose jau esančios sukauptos lėšos ir liks po pensijų reformos?
– Nėra galutinio sprendimo, yra įvairių variantų. Galima leisti sugrįžti, sakykime, į „Sodrą“ su pinigais ir tada atkurti tą sumažėjusią potencialią pensiją. Gali būti variantas leisti sugrįžti, bet pinigus, jeigu nori, palikti fonduose, kadangi jie bus toliau investuojami. Sprendimo kol kas dar nėra, bet manau, kad surasime tą būdą, konsensusą ar kompromisą.
Svarbiausia nepriešinti, kas bandoma ilgą laiką daryti, tiek kaupiamojo šito metodo, tiek ir „Sodros“. „Sodra“ buvo tiesiog diskredituojama, kad ji bankrutuos, kad senatvėje jūs nieko negausite. Manau, kad tie sprendimai mūsų padaryti pernai, kai „Sodra“ niekam nėra skolinga, yra tvari, pakankamai gerai augančios įmokos ir plius – kalbant apie žmones, kurie kaupia ir išsaugant jiems šitą galimybę ir užtikrinant, kad tikrai nebus čia jokių revoliucijų ar nacionalizavimų, ar likvidavimų, tai subalansavus, manau, kad vienas kitą papildys.
– Pokalbio pradžioje minėjote, kad ekonomikos augimas ir eksportas svarbu, tačiau kaip tik šiuo metu ta prekybos karų grėsmė tarp JAV ir ES pradėjo tai, kas gali paveikti ir Lietuvą.
– Žinoma, tai labai blogai. Esame tiesiogiai nuo eksporto priklausanti šalis. Tai kelia tam tikrų grėsmių mūsų tvarumui. Kare niekada nebūna laimėtojų. Todėl tie sprendimai, kurie priimti JAV administracijos, manau, yra neteisingi. Kuo didesnė, kuo tvaresnė rinka, kalbant apie ES, Amerikos, Kanados rinkas, aš manau, tai ir mūsų ekonomikai naudinga.
– O prekybos karų grėsmė vertinama mokesčių reformos kontekste?
– Taip. Kai prognozuojame mūsų eksporto augimą, vertinami ir tie dalykai.
