Už tokį komiteto sprendimą trečiadienį balsavo devyni iš dvylikos jo narių. Susilaikė „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė balsavime nedalyvavo.
Konservatoriai ir liberalai su valdančiaisiais balsavo už tyrimą. Komiteto išvadą ketvirtadienį svarstys ir dėl jos balsuos Seimas.
BFK atsisakė ankstesnio valdančiųjų siūlymo atlikti tik konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų politikos 2009-2012 m. tyrimą. Dabar siūloma aiškintis šalies finansų ūkio valdymą nuo 2005 metų.
Komitetas siūlo analizuoti, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 m., ar atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui. Būtų siekiama nustatyti bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ veiklos 2005–2009 m. ir jos įsipareigojimų administravimo 2010–2017 m. įtaką bankų sprendimams teikiant būsto paskolas bei viešiesiems finansams Lietuvoje.
Bus bandoma atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Bus ieškoma atsakymų, dėl kieno kaltės Lietuva 2007 m. neįstojo į euro zoną, kodėl, skirtingai nei Estija, nesukaupė finansinių rezervų, kodėl 2008 m. šalyje susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas.
A.Kubilius komiteto posėdyje tikino, kad „tyrimo turinys turi politinių nuotaikų“, klausė, ar „komitetas pati geriausia vieta tai tyrinėti“. Konservatorius Mykolas Majauskas tyrimą vadino „politinio vertinimo žanru“ ir tvirtino, kad tokius tyrimus turi atlikti kompetentingos institucijos, o ne komiteto nariai.
Buvusi finansų ministrė R.Budbergytė taip pat abejojo tokiu tyrimo tikslingumu ir siūlė nesižvalgyti į praeitį.
„Tai mūsų resursų neleistinas naudojimas, kai turime galvoti apie ateitį“, – sakė R.Budbergytė.
Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio.
