Atsakydama į šiuos naujus apribojimus Kinijos valdžia pareiškė, kad tokį tarifą įves ir ji – bus taikomas 3 mlrd. JAV dolerių eksporto į Kiniją tarifas. Jeigu viskas ties tuo ir baigsis, ši dvikova tikriausiai nepadarys įtakos pasaulio ekonomikai. Tačiau padidėjusios kainos ir išlaidos gali skaudžiai atsiliepti darbuotojams, įmonėms bei vartotojams.
Smogs Kinijos pramonei bei technologijoms
Kas kol kas yra žinoma? JAV pradės taikyti 25 proc. tarifą iš Kinijos importuojamam plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui. Daugeliui šalių bus taip pat taikomos tokios pačios JAV nustatytos mokestinės prievolės.
D.Trumpo administracija ketina taikyti 25 proc. tarifą daugybei dar nenurodytų produktų iš Kinijos, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) komunikacijos technologijas, aviacijos ir kosmoso pramonę, informacines technologijas bei aparatinę įrangą. Tai yra pagrindiniai prekybos produktai tarp šių valstybių, rašo cnn.com.
Šios sankcijos imtos taikyti po to, kai JAV vykdytame tyrime išaiškėjo, jog Kinija sistemiškai diskriminavo joje veikusias JAV technologijos įmones. 2017 metais JAV importavo apie 150 mlrd. JAV dolerių vertės produktų iš Kinijos visose šiose kategorijose. Remiantis JAV vyriausybės bei tyrimų kompanijos „Panjiva“ duomenimis, didžiąją JAV importo dalį sudarė kompiuterių ir puslaidininkių įranga.
Kinijos atsakas - ūkininkams ir vynuogynams
Penktadienį Kinijos Komercijos ministerija paskelbė, kad atsižvelgdama į naujus JAV tarifus atsakys jai tuo pačiu – tarifai bus taikomi 128 JAV eksportuojamoms prekėms.
Kinijos tarifai daugiausiai skirti vynui, vaisiams, kiaulienai, perdirbtam aliuminiui ir riešutams. Visas sąrašas dar nebuvo paskelbtas, tačiau tarifai turėtų įsigalioti nuo kovo 31 dienos. Jie svyruoja nuo 15-25 proc., priklausomai nuo produkto.
Šių produktų importas per metus sudaro apie 3 mlrd. JAV dolerių. Ekspertai sako, kad nors ši suma nėra didelė, visa tai yra dar tik pradžia.
Kinija yra pats svarbiausias klientas JAV ūkininkams, kurie verčiasi sojos pupelių auginimu. Tokių ūkininkų regione yra apie 300 tūkstančių. Pasak JAV Sojos eksporto tarybos, Kinija pernai sudarė net 61 proc. viso šalies sojos pupelių eksporto. Iki šiol Kinija nebuvo užsiminusi, jog šiai produkcijai ketina taikyti specialius tarifus, tačiau praėjusią savaitę šalies Užsienio reikalų ministerija užsiminė, kokią įtaką jie turi sojos pupelių eksportui.
Kinijai tai nesudarytų jokių rūpesčių, nes, net nutraukus prekybą su JAV, šalis sojos pupeles galėtų importuoti iš Pietų Amerikos.
Praėjusiais metais Brazilijos vykdomas sojos pupelių eksportas į Kiniją išaugo beveik 35 procentais. Tuo tarpu JAV eksportas augo vos pora procentų. Brazilija pastaruoju metu perima sojos vežimą į Kiniją, nes ji yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė regione. Ekspertai teigia, kad pernai susiklosčiusi situacija visai nėra susijusi su prekybos politika, tiesiog Kinija atrado naują alternatyvą sojos importui.
Kinija valdo daugiau JAV skolos nei kitos tautos
Pasak JAV Valstybės iždo departamento, Kinija valdo 1,17 trln. JAV dolerių vyriausybės skolos. Tai ją paverčia svarbiausiu ir didžiausiu JAV skolintoju. Mažai tikėtina, jog Kinija vienu mostu nutrauktų didžiąją dalį ryšių su JAV iždu. Visgi didžiosios JAV skolos pardavimas sukeltų skolos kainų mažėjimą.
Tikroji problema: kas nutiks, jei Kinija praras savo apetitą ir daugiau nebeskolins JAV? JAV valdžia šiais fiskaliniais metais privalo sumokėti beveik 1 trln. JAV dolerių savo skolos, kuri, tikimasi, ateinančiais metais gali išsiplėsti dėl Respublikonų partijos mokesčių mažinimo politikos. Tam, kad finansuotų šį deficitą, JAV priversta parduoti vis didesnę dalį skolos kitoms šalims, užsienio investuotojams, JAV piliečiams bei vietiniams bankams. Tokia investicija laikoma viena saugiausių pasaulyje.
Sunku prognozuoti, kas nutiktų, jei Kinija vieną dieną nustotų pirkti JAV skolas arba žymiai sumažintų pirkimus. Aišku tiek, kad JAV dabar nėra pats geriausias metas pabloginti santykius su didžiausiu savo skolintoju.
Įprastos ekonomikos pabaiga?
Šis klausimas gal ir skamba kiek dramatiškai, tačiau dabartinis JAV ir Kinijos požiūris į prekybą keičia požiūrį į tradicinę ekonomiką. Čilės ir Kolumbijos prezidentai vykstančius procesus tarp dviejų didžiųjų valstybių apibūdino kaip „pasaulio vertimąsi aukštyn kojomis“.
Laisvosios prekybos ekonomistai svarsto, kad JAV praranda lyderio vaidmenį pasaulinėje prekyboje, kol D.Trumpo administracija tikina, jog pagrindinis jo tikslas yra padaryti prekybą kuo naudingesnę amerikiečiams.
Tuo tarpu Kinija didina savo įtaką, siekdama sukurti ambicingą pasaulinį prekybos tinklą „One Belt, One Road Initiative“.
Geopolitiniai tokių priešpriešų padariniai gali būti labai skaudūs, įskaitant ir kitas užsienio šalis, tokias kaip Šiaurės Korėja, Rusija, Iranas, taip pat Lotynų Amerikos ir Artimųjų Rytų regionus.
Prekybos ekspertai teigia, jog prekybos ryšiai yra vienas svarbiausių rodiklių, padedantis išvengti didelių konfliktų ir karų. Jų nuomone, kai šalys yra priklausomos viena nuo kitos, jos mažiau linkusios siekti ginkluotų susipriešinimų.
Ar „kanda“ taip skaudžiai, kaip atrodo?
Visi šie rūpesčiai gali greitai baigtis ir nesukelti didelių nemalonumų. Visgi D.Trumpas buvo įpareigotas taikyti plieno ir aliuminio tarifus visoms šalims, kurios lygiai taip pat piktinosi ir grasino imtis atsakomųjų veiksmų.
Tuomet D.Trumpas suteikė lengvatas Meksikai, Kanadai, Europos Sąjungai, Pietų Korėjai, Australijai, Brazilijai ir Argentinai. Tai reiškia, kad 4 iš tiek pat galimų plieno eksportuotojų į JAV ir 4 iš 7 didžiausių aliuminio eksportuotojų nesusidurs su naujaisiais tarifais.
D.Trumpas taip pat ne kartą grasino nutraukti prekybos sandorius tarp JAV, Kanados ir Meksikos, vadinamus „NAFTA“. Praėjusią savaitę JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeras, kuris į šį sprendimą žvengė itin pesimistiškai, patvirtino, jog visos trys šalys šiuo metu daro didelę pažangą ir santykiai vystosi toliau.
D.Trumpo tarifai, susiję su Kinijos technologijų tyrimu, neįsigalioja jau dvi savaites, kas yra jau nemažas laiko tarpas Baltuosiuose Rūmuose.
