„Norfos“ tinklo vadovas D.Dundulis metė savotišką iššūkį konkurentams – šios parduotuvės pirmąją Velykų, kaip ir Kalėdų, dieną išvis neveikė, o kitiems prekybininkams buvo pasiūlyta savanoriškai jungtis prie tokios iniciatyvos. Iš dalies tai padarė tik „Maxima“, sutrumpinusi darbo laiką.
Tas pats D.Dundulis svarstė, ar valstybėje nevertėtų įstatymu numatyti, kokiomis dienomis žmonės turėtų pailsėti nuo pirkimo karštinės. Atitinkamai laisvadieniais bei buvimu su šeima galėtų džiaugtis ir prekybos centrų darbuotojai.
Tokia idėja anaiptol nėra nauja. Antai Lenkijoje nuo kovo įsigaliojo galbūt ir ne visiems patinkanti tvarka, kad parduotuvės (išskyrus šeimos verslus) dirba tik porą sekmadienių per metus. Vėliau liks tik vienas, o po keleto metų septintoji savaitės diena bus paskelbta diena be prekybos.
Vokietijoje ir Austrijoje irgi galioja vadinamoji sekmadienio tyla, nes tomis dienomis dirba tik degalinės bei turistų lankomos parduotuvėlės.
Panašiai – ir Prancūzijoje, o kitur taikomi stambiųjų prekybos centrų darbo laiko ribojimai.
Vienose šalyse tai numatyta įstatymais, kitose dėl to sprendžia savivaldos institucijos, trečiose tiesiog susiklostė tokios tradicijos.
Atrodo, jog kuriuo nors iš šių kelių teks pasukti ir Lietuvai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis iki gegužės davė laiko prekybininkams apsispręsti ir pateikti siūlymus, kaip riboti darbo laiką bent jau per didžiąsias metų šventes. Ministro užuomina gana tiesmuka – susitarkite patys, o jei ne, tuomet teks priimti atitinkamą įstatymą.
Prekybos tinklų vadovai turi ir priešingų argumentų. Anot jų, dalis darbuotojų patys pageidauja dirbti per šventes ir gauti dvigubą užmokestį. Pasitelkiamas ir dar vienas argumentas – apribojus darbo laiką būtų sumokama mažiau mokesčių.
Vis dėlto tendencijos, kuri stebima visame pasaulyje, greičiausiai nepavyks išvengti ir Lietuvai. Juk ne tik prekybos, bet ir kituose sektoriuose vis dažniau trumpinama darbo savaitė, juolab kad žmones iš daugelio sričių pamažu ima stumti robotai arba panašios technologinės sistemos.
Tik įdomu, koks kelias kalbant apie prekybininkus bus pasirinktas mūsų šalyje. Jei verslininkai, atlikę namų darbus ir tinkamai pasirengę, patys susitartų dėl švenčių dienų, būtų idealu. Tačiau Konkurencijos taryba jau grūmoja pirštu – tai neva prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir būtų sunkus pažeidimas.
Švelniai tariant, šiek tiek keistoka, kad paraidžiui skaitant įstatymą verslininkams draudžiama tarpusavyje tartis netgi tuo atveju, kai jie tikrai nesiekia jokios naudos. Priešingai – toks susitarimas tikrai sumažintų jų apyvartą.
Greičiausiai nebūtų didelės tragedijos, jei Seimas priimtų įstatymą ir darbo laiką reguliuotų valstybė.
Tiesa, kyla pavojus, ar dabartinės kadencijos parlamentarai, įnikę kepti draudimus vieną po kito, nesumanys parduotuvių uždaryti ne tik per Velykas ar Kalėdas, bet ir kiekvieną sekmadienį, o gal ir savaitgalį.
Antai „tvarkietis“ R.Žemaitaitis jau anksčiau įregistravo Darbo kodekso pataisą.
Siūloma uždrausti mažmeninės prekybos įmonėms dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis.
Vienu metu ir be jokių pereinamųjų laikotarpių nustatytas toks griežtas grafikas tikrai sukeltų rimtų nepatogumų tiek prekybininkams, tiek klientams.
Kita vertus, prieš įvedant tokią tvarką reikėtų atlikti ir ekonominę naudos analizę, ir vartotojų apklausas. Paknopstomis sukurpti įstatymą nesunku, tik ar jis bus naudingas visuomenei?
Tačiau daugelį gyventojų galbūt labiau nei per šventes neveikiančios parduotuvės erzina keistas bankų elgesys, dėl kurio nepatogumų turi ir įmonės. Antai pernai Kalėdų laikotarpiu tarpbankiniai atsiskaitymai nebuvo įmanomi net penkias dienas.
Panašiai buvo ir per Naujuosius metus, taip nutiko ir per Velykas, kai Didžiojo ketvirtadienio vakarą pervesti pinigai sąskaitą kitame banke galėjo pasiekti tiktai antradienį, po Velykų. Šiuo atveju kasininkų paslaugų nereikia, viskas vyksta internetu, kuris, išskyrus ryšio sutrikimus, veikia ištisą parą ir ištisus metus.
Bet didieji mūsų šalies komerciniai bankai nesinaudoja Lietuvos banko sukurta tarpbankinių atsiskaitymų platforma. Todėl pinigai iš vieno banko į kitą keliauja ne kelias minutes, o kelias valandas, ir tai tik darbo dienomis.
Tokia sistema, anot ekonomistų, pritaikyta ne šiam, o XX amžiui. Bet ir ji netrukus turės pasikeisti: visoje Europos Sąjungoje svarstoma apie galimybę įvesti nedelsiamus mokėjimus, kurie vyktų ištisą parą ir be jokių švenčių.
Tiesa, tai gali užtrukti dar keletą metų, o iki tol teks arba rinktis alternatyvius mokėjimo būdus, kurių pasiūla kasmet gausėja, arba toliau taikytis su nepatogumais.
Tuo metu dėl prekybos laiko švenčių dienomis Briuselis greičiausiai nesivargins, bent jau artimiausioje ateityje, todėl teks apsispręsti patiems. Geriausia – be valdžios įsikišimo.
