„Dar laukia sunkus ir tolimas kelias įtikinėjant“, – sakė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, tai, kad neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) siūloma taikyti visiems dirbantiesiems, uždirbantiems iki 2,5 vidutinių atlyginimų, kas dabar būtų apie 2100 eurų, yra rimtas impulsas gaunantiems mažiausias pajamas ir sustiprinant viduriniąją klasę.
Ekonomisto nuomone, teigiamai reikėtų vertinti ir tai, kad dirbantiesiems gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra sujungiamas su socialinio draudimo įmokomis – kai kurios jų išnyksta, atsiranda 21 proc. GPM tarifas.
„Vėlgi uždirbantiems mažiau nei 2,5 vidutinio užmokesčio tai – teigiamas pokytis, nes tai reiškia, kad realus mokesčio tarifas nepasikeičia, bet didesnei daliai pajamų bus taikomas NPD. Dėl to mokestinė našta sumažėja. Uždirbantiems daugiau nei 2,5 vidutinio atlyginimo nėra jokio skirtumo, pasikeitimas neutralus“, – komentavo ekonomistas.
N. Mačiulis pastebėjo, kad neigiamas šio pasikeitimo poveikis pasijus kapitalo pajamas gaunantiems gyventojams – tiems, kurie gauna dividendus, palūkanų pajamas, kapitalo prieaugio pajamas. Jiems 15 proc. GPM tarifas irgi pakiltų iki 21 proc.
„Tai ne visiems patiks, bet tokia yra Vyriausybės programa: mažinti dirbančiųjų pajamų apmokestinimą, didinti kapitalo pajamų apmokestinimą“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, antrojo būsto apmokestinimas taip pat atrodo sąžiningas.
„Lietuvos mokestinės pajamos yra labai skurdžios, siekia tik 30 proc. BVP, kai Europos Sąjungos vidurkis – 40 proc., Skandinavijos šalyse – virš 50 proc. Reiškia, kad, norint mokėti adekvačius atlyginimus mokytojams, gydytojams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, norint mokėti didesnes pensijas, reikia ieškoti papildomų mokestinių pajamų. Kadangi kalbama tik apie antrojo būsto apmokestinimą, tai tikrai nepaveiktų viduriniosios klasės ir neturtingiausių“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pensijų kaupime siūloma atsisakyti 2 proc. pervedimų iš „Sodros“, o gyventojų pervedimus nustatyti nuo 4 proc. darbo užmokesčio. N. Mačiulio vertinimu, tai nebloga alternatyva, nes dirbantiesiems „Sodros“ įmokos sumažėja 2 proc. punktais, tad juos sutaupęs darbuotojas gali juos nukreipti į pensijų fondus, o iš valstybės biudžeto skiriama 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas.
Ekonomistas teigiamai vertina ir Vyriausybės pasiūlymus mažinti „šešėlinę“ ekonomiką.
ELTA primena, kad Vyriausybė pirmadienį pristatė ilgai žadėtas struktūrines reformas, tarp kurių yra pakeitimai mokesčių sistemos, kovos su „šešėline“ ekonomika bei pensijų kaupimo srityse.
Šią savaitę atsakingi ministrai detaliai pristatinės savo kuruojamų sričių reformas. Žadama atsižvelgti į visuomenės, socialinių partnerių pastabas. Visi pakeitimai dar bus svarstomi Seime.
Rūta Grigolytė
