Po susitikimo su Rusijos verslo ir pramonės atstovais pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas teigė, kad pagalba įmonėms gali būti teikiama „per centralizuotus pirkimus ir energetikos, ir automobilių srityse“. O po to pridūrė dar ir metalurgiją.
Perkant centralizuotai rangovą parenka ne pats užsakovas betarpiškai, o įgaliotasis organas. Tokia praktika pasitelkiama, kai grupei valstybinių užsakovų reikia to paties tipo paslaugų ar prekių, pavyzdžiui, sunkvežimių, medicinos preparatų.
Valstybiniai užsakymai gali būti naudingi tokioms struktūroms kaip Viktoro Vekselbergo „Renovo“, kuriai priklauso elektros tiekėjas „T Plius“, Olego Deripaskos grupei „GAZ“ bei Aleksejaus Mordašovo energetikos bendrovei „Silovyje mašiny“. Pastaroji gamina įrangą, kurios reikės atnaujinant energetikos sektorių, rašo bbc.com.
D.Manturovas teigė, kad valdžia sudarys sąrašą kompanijų iš tų, kurioms JAV taikys sankcijas. O į jį patekusiems verslams pateiks valstybės užsakymus.
Visų užgaidų nepildys
Užsakymų iš metalurgijos srities gali sulaukti dar viena O.Deripaskos kompanija – „Rusal“, kuri dėl sankcijų jau dabar patyrė didelę žalą. Kai „Rusal“ buvo įvestos sankcijos, Maskvos biržoje kompanijos akcijos atpigo 56 proc. iki 15 rublių. Po kurio laiko dalis akcijų vertės grįžo: baigiant prekybą balandžio 18-ąją akcijos vertė buvo 21,7 rublio. Honkongo biržoje „Rusal“ akcijos smuko dar stipriau – 65 procentais.
Pigo ir kito O.Deripaskos verslo – grupės „EN+“ – vertybiniai popieriai. Jų vertė Londono biržoje smuko ketvirtadaliu. Po tokio kritimo prekyba šiais vertybiniais popieriais Londono biržoje iš viso sustabdyta. Dėl sankcijų „EN+“ direktorių tarybą paliko trys nepriklausomi direktoriai.
Ministras D.Manturovas neslėpė, kad „Rusal“ paprašė vyriausybės apsvarstyti galimybę Krasnojarske ir Chakasijoje įsteigti aliuminio perdirbimo įmones. „Kol kas neketiname plėsti perdirbimo šakų ir naujų tuo besiverčiančių įmonių nesteigsime. Priklausysime nuo aliuminio eksporto“, – į tai atsakė ministras.
„Rusal“ iš tiesų į užsienį išgabena didžiąją savo produkcijos dalį. JAV pritaikytos sankcijos kaip sykis kirto per šią vietą – užsienio kompanijos ima atsisakyti rusiškojo aliuminio.
Kenksmingas partneris
Balandžio 17-osios naktį Londono metalų birža apribojo prekybą „Rusal“ aliuminiu. Birža jau yra pranešusi, kad prekiauti aliuminiu „Rusal“ galės, jei pateiks įrodymų, kad tai nepažeis sankcijų.
Balandžio 11-ąją apie apribotą prekybą rusišku aliuminiu pranešė ir Niujorko prekybos birža.
Rusijos reitingų agentūros – akcinės bendrovės „АКRА“ analitikas Maksimas Chudalovas svarstė, kad per biržą „Rusal“ parduodavo ribotus aliuminio kiekius, nes kompanija stengiasi su pirkėjais dirbti tiesiogiai. O kaina Londono biržoje greičiau buvo reikalinga tam, kad pagal ją nustatytų kainą klientams.
Balandžio 17-ąją taip pat tapo žinoma, kad stambūs japonų brokeriai, baimindamiesi patekti į JAV juodąjį sąrašą, atsisakė prekiauti „Rusal“ aliuminiu.
Keblumų kyla ir dėl to, kad su rusais nebegalima atsiskaityti JAV doleriais. Tai – dar viena priežastis, dėl ko bent laikinai tenka atsisakyti sandorių su „Rusal“.
M.Chudalovo teigimu, pernai „Rusal“ į Japoniją atgabeno apie 0,5 mln. tonos aliuminio. Tai – apie 14 proc. visos kompanijos produkcijos. Analitikas įsitikinęs, kad „Rusal“ produkcija ir toliau keliaus į Japoniją, tik vietoj tiesioginių sutarčių sandorius dėl aliuminio sudarys smulkūs brokeriai.
Dar vienas rūpestis dėl „Rusal“ kilo rusų transporto kompanijai „Transkonteiner“, per kurią į užsienį iškeliaudavo panašiai ketvirtis „Rusal“ aliuminio. „Transkonteiner“ vadovas Piotras Baskakovas teigė, kad į uostą atgabenti konteineriai čia tebestovi. Jų pervežimas gali būti atnaujintas po konsultacijų su juristais.
JAV įvestos ir „Rusal“ palietusios sankcijos lėmė 20 proc. pakilusias pasaulines aliuminio kainas. Dabar jis kainuoja daugiausia nuo 2011-ųjų – 2,4 tūkst. JAV dolerių už toną.
Iki šiol „Rusal“ palyginti menkai dirbo Kinijos rinkoje. Turint omenyje, kad kinai bando mažinti aplinkos taršą, juos gali sudominti rusų aliuminis. M.Chudalovo nuomone, Kinijos rinka „Rusal“ kompanijai gali tapti gelbėjimosi ratu.
Yra manančių, kad jei per tris mėnesius aliuminio eksportas iš Rusijos neatsigaus, „Rusal“ gali kilti keblumų vykdant finansinius įsipareigojimus.
Paskolos – milijardinės, bet kol kas nepanikuoja
Analitikų vertinimu, balandžio 6-ąją JAV Rusijai paskelbtos sankcijos – pačios negailestingiausios nuo 2014-ųjų. Labai tikėtina, kad jos skaudžiai kirs per į juodąjį sąrašą patekusių kompanijų finansinę gerovę, nes riboja jų galimybę prekiauti savo produkcija ir tvarkyti skolas. Taip teigiama reitingų agentūros „Fitch“ ataskaitoje. Beje, po to, kai „Rusal“ buvo įtraukta į kompanijų, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą, agentūra atšaukė „Rusal“ ir „EN+“ reitingus.
Į JAV nemalonę patekusios kompanijos negali vykdyti operacijų JAV doleriais – pagrindine valiuta, kuria atsiskaitoma prekiaujant metalais. „Rusal“ atveju tai gali būti itin skausminga – pardavimai užsienyje 2017-aisiais sudarė apie 80 proc. „Rusal“ pajamų. Svarstoma, kad, apeidama sankcijas, „Rusal“ gali paprašyti už prekes atsiskaityti eurais.
Kadangi kai kurios į bendrovių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą patekusių kompanijų turėjo skolų JAV doleriais, joms gali kilti keblumų skolas tvarkant.
Vienas stambiausių „Rusal“ kreditorių – bankas „Sberbank“. Reitingų agentūros „Moody's“ duomenimis, jis turi apie pusę aliuminio gamintojos skolų. Pernai metų pabaigoje „Rusal“ skola bankui siekė 4,2 mlrd. rublių (55,1 mln. eurų).
Antradienį „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas žurnalistams tvirtino, kad kol kas „Rusal“ neturėjo jokių problemų dengiant paskolas bankui ir restruktūrizuoti paskolą neprašė.
