Sumenktų konkurencingumas
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, tuo atveju, jei ES ir JK nepasiektų bendro susitarimo, įsijungtų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) muitų tarifai, todėl kai kurių prekių kainos išaugtų.
„Labiausiai tai pasjaustų Lietuvos maisto produktų, trąšų ir drabužių sektoriai. Tokiu atveju mūsų trąšų gamintojų ir eksportuotojų, pavyzdžiui, „Achemos“, sumažėtų konkurencingumas. Nes rusiškos trąšos galėtų tapti konkurencingesnės, palyginti su lietuviškomis“, – sakė T.Povilauskas.
Jo nuomone, ES ir JK nesusitarus kiltų nepatogumų ir pervežėjams.
„Neaiškumas kyla ir mūsų pervežėjams, nes mūsų vilkikų sektorius labai sparčiai plečiasi, ir JK yra viena iš tų rinkų, kur daug yra mūsų vežėjų.
Gali būti, kad irgi bus sunkiau toje šalyje vežti tiek vietinius krovinius, tiek vadinamuosius cross-trade (krovinius tarp skirtingų šalių).
Žinau, kad yra nagrinėjamos schemos, ką daryti, jei pasunkės pervežimo sektoriaus veikla“, – svarstė T.Povilauskas.
Lietuva neišvengtų nepatogumų
Tuo metu klasikinės prekybos susitarimo tarp ES ir JK atveju Lietuva taip pat neišvengtų nepatogumų, likusios ES valstybės narės – taip pat.
„Tai nėra gerai mūsų eksportuotojams, bet reikia suprasti, kad ta pati įtaka bus likusioms 26 ES šalims, tai nėra vien Lietuvos problema.
Visiems padidės administracinės sąnaudos.
Mes nesame vieni šitame lauke. Yra daug šalių, kurioms JK yra daug svarbesnė rinka, ir jie kuria scenarijų taip, kad žala būtų kuo mažesnė“, – klabėjo T.Povilauskas.
Ekspertas nemano, jog jau galima daryti prielaidą, kad idžiąją dalį eksporto į JK pakeis kitos šalys: JAV, Pietų Amerika ar Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narės. Nors tam tikrą rinkos dalį jos gali atsiriekti, bet tai nebus esminiai rinkos atidavimai.
Procesas nebus lengvas
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorės Astos Svirinavičiūtės, racionalus protas rodytų, jog labiau tikėtinas yra klasikinio susitarimo tarp ES ir JK variantas, nors procesas nebus lengvas.
„Matyt, būtų kažkas panašaus kaip CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement – laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir Kanados). Juk ir patys britai sako, kad bandys dar daugiau laisvės išsireikalauti.
Kitu atveju, matyt, logiška, kad jie dirbs su NVS, tiek kalbant ir apie investicijas, tiek apie vertės grandinės formavimą. Kitaip tariant, visai Europai tai nėra naudinga“, – sakė A.Svirinavičiūtė.
Jos teigimu, ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos verslas tikrai pajaustų pokyčius.
„Netgi panašaus į CETA susitarimo atveju maisto sektoriuje konkurencingumas mažėtų, nes kainos tikrai didėtų.
Dar vienas momentas, kurį reikia akcentuoti, priklauso nuo prekės sudėties. Jeigu mes kalbėtume apie prekių įvežimą iš trečiųjų šalių, tai reiškia, kad būtų dar didesni muitai, todėl brangimas, nekonkurencingumas ir nepatrauklumas prekyboje su JK būtų dar didesnis“, – kalbėjo ekspertė.
Eksportuotojų sąrašai
Paklausta, ar geresniojo scenarijaus atveju galima tikėtis, kad Lietuva galėtų išlikti šalių, iš kurios daugiausiai eksportuojama į JK, sąraše, A.Svirinavičiūtė sakė, kad tai priklauso nuo to, kaip stipriai mūsų šalis įsitvirtins.
„Jeigu mes stipriau įsitvirtintume JK, šalis išliktų top 10-uke. Kitu atveju, manau, nebūtų tokio stipraus poveikio, kaip buvo Rusijos embargo atveju, bet vis tiek jį pajustume ir eksporto apimtyse.
Investicijų atveju, manau, tikrai išliktume.
Lietuva, tarkime, FinTech (finansinių technologijų srityje) bando mažiau bendradarbiauti, netgi yra ambicija atsistoti į konkurencinę poziciją su JK“, – vertino A. Svirinavičiūtė. Vis dėlto ji neatmetė varianto, kad JK gali ir nebūti Lietuvos eksporto 10-uke.
Kainos pakiltų
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Thomas Nottenas savo apžvalgoje skelbė, kad 2017 metais Lietuvos eksportas į JK sudarė apie 1,3 mlrd. eurų. JK yra šešta pagal dydį rinka, kalbant tiek apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, tiek apie paslaugų eksportą, o apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į JK.
„Versli Lietuva“ skaičiavimais, dėl PPO muitų taikymo lietuviškų produktų kainos JK rinkoje vidutiniškai pakiltų 5,3 proc., neatsižvelgiant net į tolesnį svaro nuvertėjimą „no deal“ scenarijaus atveju.
asak jo, papildomi muitinės procedūrų kaštai (sertifikavimo, leidimų gavimo, muitinės tarpininkų paslaugų ir kt.) dar papildomai apie 5 proc. pabrangintų Lietuvos eksportą į JK. Skaičiuojama, kad vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės JK rinkoje pabrangtų 10 proc.
Kornelija Mykolaitytė
