Praėjus daugiau nei metams po referendumo rezultatų paskelbimo, vietinė bendruomenė su nekrantrumu laukia išstojimo. Jau kitų metų kovo 29 dieną Didžioji Britanija oficialiai atsiskirs nuo Sąjungos, tačiau turės praeiti dar nemažai laiko, kol britai pajus pasikeitimus, nes jiems bus suteiktas papildomai 21 mėnesis įgyvendinti atsiskyrimo politiką.
Panašu, kad politikai vilkina laiką, dalyvaudami nesibaigiančiuose derybų procesuose, kol tuo metu Romfordo gyventojai, nepriklausomai nuo to, kaip jie balsavo, tikisi, jog politikai atsiraitos rankoves ir pagaliau imsis realių veiksmų įgyvendinti referendumo rezultatams.
Žuvų pardavėjams pabodo biurokratinė kanceliarija
„Brexit“ derybų pabaigos su nekantrumu laukia žuvų pardavėjas Dave'as Crosbie, balsavęs už pasitraukimą. „Aš būsiu patenkintas tik tuomet, kai viskas pagaliau bus baigta ir mes paliksime ES“, – sakė žuvininkystės specialistas, nuo pat paauglystės užsiimantis šiuo verslu.
D.Crosbie visuomet buvo lyg Romfordo turgaus simbolis. Jis dažnai piktinasi, jog politikai vilkina laiką, nes jie nežino, ką daro: „Biurokratai yra tik kanceliarininkai, jie nėra verslininkai, kad suprastų, kas vyksta. Politikai viską daro iš akies ir tikisi geriausio.“
Jei D.Crosbie galėtų balsuoti dar kartą, jis ir vėl balsuotų už pasitraukimą. Tačiau jis norėtų „kur kas konkretesnių „Brexito“ derybų rezultato nei to, kuris vyrauja laikraščių antraštėse“. Leidimai žvejybai yra išties sudėtinga derybų tema. D.Crosbie sako, kad jei Jungtinė Karalystė atgaus savo vandenų kontrolę, tai sukurs daugybę naujų darbo vietų, kurios buvo prarastos dėl europiečių, kurie atplaukia į jų vandenis ir išgaudo žuvis.
„Tai reiškia, jog žmonės, kurie verčiasi žvejyba, galės atsisakyti pašalpų, kils jų pasitikėjimas ir motyvacija dirbti. Svarbiausia, kad tai valstybei sutaupys milijonus, kurie išleidžiami įvairioms pašalpoms“, – džiaugėsi D.Crosbie.
Jo teigimu, tai situacija, kurioje nėra pralaimėtojų.
Turgaus prekybininkas nusivylė spaudos negatyvumu
Turgaus pardavėjas ir aktyvus „Brexito“ šalininkas Graeme'as Gibbonsas, balsavęs už patikraukimą iš ES, teigė, kad referendumo rezultatai jam buvo lyg didžiulė šventė. Jis apgailestavo, jog žiniasklaidoje viskas buvo pateikta vien iš neigiamos pusės.
„Žiniasklaidoje apie „Brexitą“ visuomet buvo atsiliepiama pernelyg pesimistiškai. Mes turėjome balsavimą, galimybę pasirinkti ir nusprendėme atsiskirti, o dienraščiai vis tiek tai nuolat kritikavo“, – nusivylęs kalbėjo jis.
G.Gibbonsas visgi pasidžiaugė „Brexito“ derybų pažanga, nors ir mano, kad viskas vyksta gana lėtai. Nepaisant to, vyras išliko optimistiškas dėl politinių ginčų tarp Londono ir Briuselio, pridurdamas, kad suprantama, jog praleidus kažkur 40 metų yra sunku išeiti per 5 minutes.
Nuo referendumo balsavimo G.Gibbonsas jau patyrė ir finansinę žalą, nes kai kurie jo ištekliai tapo brangesni po svaro kurso nuvertėjimo. Tačiau jis tikino, kad tai yra kaina, kurią jis pasiruošęs sumokėti už tai, jog jo vaikai galėtų augti tokioje šalyje, kurioje ir jam anksčiau patiko gyventi, kur jie turės galimybę susikrauti savo turtą.
Jo teigimu, pastaruoju metu stipriai išaugusios kainos yra pasekmė didžiulio srauto žmonių, kurie per tiek metų galėjo laisvai mirguoti į Didžiąją Britaniją ir čia apsistoti.
„Kartais parduotuvėse net nebegirdžiu žmonių, kalbančių angliškai, o kai kuriose mokykloje anglų kalba jau net nebėra pirmoji. Prastai funkcionuoja ir Nacionalinės sveikatos tarnybos teikiamos paslaugos“, – skundėsi prekybininkas.
G.Gibbonsas, paklaustas, ar mano, kad „Brexitas“ sustiprins Didžiąją Britaniją, atsakė, jog šis sprendimas negali padaryti situacijos blogesnės, nei yra būnant ES.
Balsavo už pasilikimą: nebegalime atsukti laiko atgal
Visgi tai nebuvo tas rezultatas, kurio norėjo Romfordo gyventoja Angelina Leatherbarrow, tačiau, praėjus jau nemažai laiko po „Brexito“, ji nusprendė, kad geriausia su tuo tiesiog susitaikyti.
„Mes negalime atsukti laiko atgal“, – pasakojo moteris, dirbanti vietinėje ligoninėje.
Nuo referendumo pabaigos ji teigė matanti vadinamosios „Breximistinės“ retorikos pagausėjimą. Ji prisiminė įvykį, kai prie jos akių parduotuvėje darbuotojas užgauliojo azijietę moterį.
„Kai aš garsiai pasipiktinau šiuo įvykiu, žmonės man pradėjo sakyti, kad aš išdaviau baltuosius, pasipiktindama rasizmu“, – stebėjosi A.Leatherbarrow.
Ji pati yra pusiau maltietė, prieš daugiau nei dešimtmetį atsikrausčiusi į Romfordą, kuriame rado jaukų namą su gražiu sodu. Tokio tipo namai yra neįperkami daugybei šeimų, gyvenančių Londone.
„Aš noriu, kad mano vaikai augtų bendruomenėje, kurioje jie galėtų susipažinti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, kurie kalbėtų skirtingomis kalbomis ir puoselėtų išskirtines tradicijas. Nenoriu, kad mano mergaitės prarastų šią galimybę“, – sakė ji.
Rinkodaros vadybininkė: mes esame pajuokos objektas
Emma Hamblett visą savo gyvenimą praleido Romforde, o kai atėjo laikas balsuoti, visgi nubalsavo už pasilikimą ES, nors jos vyras buvo aktyvus pasitraukimo šalininkas.
„Mes nuolat juokaujame, kad kiekvieną kartą, kai kažkas blogo nutinka dėl „Brexito“, kaltas yra jis, – juokėsi trijų vaikų motina. – Visgi, aš manau, kad jis suklydo balsuodamas už pasitraukimą ir tai suvokia matydamas, koks chaosas aplink vyksta dabar.“
E.Hamblett per pastaruosius dvejus metus taip pat šiek tiek pakeitė savo poziciją dėl „Brexito“. Ji minėjo, jog vis dar balsuotų už pasilikimą ES, tačiau sąjunga turėtų suprasti ir įvertinti, kodėl Didžioji Britanija nenorėjo joje pasilikti ir tada priimti atitinkamus sprendimus.
„Mes negalime užmerkti akis ir sutikti su viskuo, ką mums sako Europos Sąjunga“, – svarstė ji.
E.Hamblett pridūrė, kad vis seka vyriausybės derybas dėl pasitraukimo, tačiau jos moteriai palieka neigiama įspūdį:
„Taip iš lėto slinkdami mes tampame tikru pajuokos objektu.“
