Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ kitąmet gali pradėti taikyti kitą metodiką skurdo lygiui nustatyti.
20 mln. skurstančiųjų – tiek, kiek pastaraisiais metais yra nepriteklių patiriančių žmonių Rusijoje – tai 13 proc. visų šalies gyventojų. Tai – oficialūs „Rosstat“ duomenys.
Tikrasis piešinys iš tiesų visai kitoks – skurstančiųjų skaičius kur kas didesnis.
Šiandien Rusijos statistikai gyvenantiems skurde priskiria tuos žmones, kurie negali pasiekti socialinės gerovės ir paslaugų minimumo, kurie finansine išraiška negauna minimalių pragyvenimui būtinų pajamų. Konkrečiai tai – 11 160 rublių (151,4 euro).
Tačiau ne vienas ekspertas įsitikinęs, jog vertinant skursta gyventojai ar ne, atsižvelgti vien į piniginį aspektą nekorektiška.
„Objektyvų paveikslą įmanoma gauti tuo atveju, jei prie grynai piniginio metodo pridėsime vadinamąjį deprivacijos metodą“, – aiškino Socialinės analizės ir prognozių instituto laboratorijos vedėja Jelena Grišina.
Deprivacijos metodas atsižvelgia į tai, kiek stokodamas pinigų žmogus netenka socialinės gerovės. Tokiu atveju skurdžiu laikomas tas asmuo ar šeima, kurių prekių ir paslaugų vartojimas nesiekia bendruomenėje priimtų standartų. Vertinant skurdą šiuo metodu, atsižvelgiama į tai, ko namų ūkis negali sau leisti nusipirkti ir dėl ko jaučiasi sugniuždytas.
Socialinės analizės ir prognozių institutas yra skaičiavęs skurdo lygį J.Grišinos siūlomu metodu. Jis parodė, kad skurstančiųjų Rusijoje yra 24,8-25,2 proc. arba apie 36 mln. žmonių. Tai – kone daugiau nei oficiali statistika.
J.Grišinos teigimu, kad būtų įmanoma suvokti tikrąjį standartinės šeimos, kurioje auga vaikai, skurdo lygį, būtina ištirti septynias sritis: turtą, maistą, finansinę padėtį, sveikatą, socialinę integraciją, išsilavinimą ir vaikų ugdymą, gyvenimo sąlygas.
Pavyzdžiui, „socialinės integracijos“ rodiklis liečia ir tokius klausimus, kurie oficialiai statistikai skamba kaip iš fantastikos srities, tarkime, ar jaučiate artimųjų ir draugų moralinį palaikymą. Teiraujamasi net ir to, ar tėvai nejaučia vienatvės.
Mėsa, atostogos, automobilis
Dar neseniai ES gyventojų klausinėta devyniais aspektais: ar jie pajėgia susidoroti su netikėtomis išlaidomis; ar gali per metus savaitę ilsėtis ne namuose; ar geba padengti įsiskolinimus; ar gali sykį du per dieną maitintis mėsa, žuvimi; ar namuose šilta; ar turi skalbimo mašiną; ar turi televizorių; ar turi telefoną; ar turi lengvąjį automobilį.
Skurdžia laikyta ta šeima, kuri į keturis iš devynių punktų atsakydavo neigiamai. Tačiau augant pajamoms dalis šių rodiklių nebeteko aktualumo, todėl nebeliko klausimų apie televizorių, skalbimo mašiną ir telefoną.
Apklausiant ES gyventojus teiraujamasi, ką žmogus gali leisti ar ką norėtų sau leisti: kompiuterį ir interneto prieigą namams; atnaujinti garderobą; dvi poras patogių batų; bent sykį per mėnesį – vakarienę ar pietus su bičiuliais; pramogauti ir ilsėtis; kas savaitę savo poreikiams leisti nedideles pinigų sumas. Taip pat bandoma išsiaiškinti, ar šeima išgali pasikeisti baldus.
Sunkiausia tiems, kurie augina vaikus
Socialinės analizės ir prognozių institutas minėtą tyrimą, kuriame apklausė 3 tūkst. žmonių, Rusijoje atliko 2017 m. gegužę, rašo gazeta.ru.
Apklausos rezultatai šokiruoja: skurstančių šeimų su vaikais dalis sudarė 23,4 procento. Nepilnose šeimose, kuriose auga vaikai, skurdo lygis dar didesnis – net 35 proc., daugiavaikių šeimų skursta 39 procentai. Už skurdo ribos atsiduria 43 proc. šeimų su vaikais, kurių motinoms – daugiau nei 50 metų.
Šeimos su vaikais – gausiausia skurstančiųjų grupė Rusijoje. Tai – daugiau nei pusė visų šeimų, kurių pajamos – mažesnės nei minimalus pragyvenimo lygis. Pavyzdžiui, tarp šeimų, kurios nepajėgia apmokėti nenumatytų išlaidų, yra 66 proc. auginančiųjų vieną-du vaikus. Tose šeimose, kur auga trys ir daugiau vaikų, ta rizika išauga iki 78 procentų.
2017-aisiais, skurdą vertinant pagal instituto metodiką, Rusijoje skurstančių daugiavaikių šeimų buvo daugiau nei pusė. Iš mažiau vaikų auginančių šeimų žemiau skurdo ribos patenka ketvirtadalis.
„Įprasta statistinė rusų šeima gimus antrajam vaikui lengvai gali įkristi į skurdą. Tai – anomalija. Vokietijoje to nėra. JAV to nėra. Ten normalu turėti du-tris vaikus. Tai – amerikietiška svajonė, o pas mus – pavojus skursti“, – teigia Tatjana Malejeva, Socialinės analizės ir prognozių instituto direktorė.
Rusiško skurdo portretas
„Rosstat“ tikino, kad yra pasiruošę įdiegti europinį skurdo nustatymo metodą. Statistikų atstovė Jelena Frolova jau dabar žino, kad tokiu atveju skurstančio žmogaus portretas bus visiškai kitoks.
Pavyzdžiui, vertinant tradicinėmis metodikomis, pensininkai neįtraukiami į skustančiųjų grupę, nes standartinė pensija – aukštesnė už minimalų pragyvenimo lygį. Šiai žmonių grupei nepriklauso ir jokia valstybės parama. Tačiau jei pensininkui tenka išlaikyti nedirbantį šeimos narį, tai jis tampa skurdžiumi ar netgi elgeta.
Vis dėlto J.Frolova neatmeta, kad metodiniai pakeitimai gali būti pradėti taikyti jau kitąmet. Tačiau „Rosstat“ gerų norų nepakanka – reikia ir politinės valios. O prezidentas Vladimiras Putinas kaip sykis nurodė vyriausybei iki 2024-ųjų skurdo lygį šalyje sumažinti per pusę.
