„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R. Grajauskas (turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiasis analitikas Rokas Grajauskas – BNS) ir T. Povilauskas (SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas – BNS) – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž. Šilėnas (Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas – BNS) užima 4 vietą pagal žinomumą”, – pranešime sakė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.
Vienvaldis lyderis pagal potencialios įtakos indeksą yra „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis (indeksas – 278), antras rikiuojasi SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (194), trečiasis – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas (153).
Ž. Šilėnas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, lentelėje užima ketvirtą poziciją (130), toliau seka ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą.
Pagal įtaką toliau seka Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Luminor“ analitikas Žygimantas Mauricas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas yra vienoje gretoje ir pagal žinomumo/žinučių pastebėjimo parametrus (atitinkamai 36-37 proc. 4-6 proc.).
Indekso dešimtuką užbaigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos lyderis Artūras Černiauskas.
Į TOP10 nepateko nė vienas prekybos, draudimo ar mobiliojo ryšio verslo atstovas.
15-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta kovo-balandžio mėnesiais, apklausus 819 žmonių.
