Atsiskaityti kartais vėluoja ir valstybinės institucijos, ir privatus verslas. Vis dėlto, kaip pastebi sąskaitų finansavimo įmonės „Debifo“ vadovas Justas Šaltinis, dauguma įmonių siekia vėluoti kaip įmanoma trumpiau – tai padeda ne tik išlaikyti gerus verslo santykius, bet ir sėkmingai plėsti verslą.
Dauguma vėluoja iki dviejų savaičių
Tarp smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų sąskaitų finansavimo paslaugos Lietuvoje nuolat populiarėja – vien pernai, „Debifo“ duomenimis, išduota daugiau nei 15 mln. eurų paskolų įvairių sektorių atstovams. Tiesa, ne visoms įmonėms pavyksta laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Kaip pastebi J. Šaltinis, iš paskolintų 15 mln. eurų laiku grąžinti 7 mln. eurų, o likę 8 mln. eurų –grąžinti kiek vėliau, pavyzdžiui, dauguma – 85 proc. – pirkėjų atsiskaityti vėlavo ne ilgiau nei 15 dienų. „Iš viso sąskaitas vėluoja apmokėti 52 proc. pirkėjų, tačiau dauguma šių vėlavimų yra minimalūs, trunkantys iki kelių dienų, todėl galime konstatuoti, kad didžioji paskolų dalis vėluoja ne dėl prastos įmonių ekonominės būklės, o dėl kitų priežasčių“, – komentuoja J. Šaltinis.
Rimtesnių finansinių problemų simptomu daugumoje verslų sektorių gali būti laikomas vidutiniškai ilgesnis nei dviejų savaičių vėlavimas apmokėti sąskaitas. „Su tam tikromis išimtimis galima pastebėti, kad jei peržengiama 15 dienų riba, dažniausiai tai signalizuoja apie rimtesnes įmonės problemas. Na, o jeigu vėlavimas atsiskaityti siekia 60 dienų, tai – jau rimtas pavojaus signalas. Laimei, toks vėlavimas – gana retas. Mūsų statistika rodo, kad su didesniu nei 60 dienų vėlavimu apmokėtos sąskaitos pernai sudarė tik 1,3 proc. visų vėluojančių sąskaitų“, – priduria ekspertas.
Ilgiausiai vėluoja statybų sektorius
Vėlavimo atsiskaityti trukmė tiesiogiai susijusi ir su sektoriumi, kuriame veikia įmonė, o tai reiškia, kad vieno sektoriaus įmonėms įprasta vėluoti daug ilgiau nei kito, pabrėžia J. Šaltinis. Pavyzdžiui, ilgiausiai vėluoja statybos sektoriuje veikiančios įmonės, o trumpiausiai – transporto sektorius. Tačiau tai nereiškia, kad statybų sektorius dažniau susiduria su finansiniais iššūkiais nei transporto.
„Statybos sektoriuje veikiančios įmonės vidutiniškai vėluoja atsiskaityti maždaug 22 dienas, o transporto įmonės – maždaug 8 dienas. Tokie dideli skirtumai tampriai susiję ne su finansinėmis problemomis, o, pirmiausia, su sektorių specifika. Pavyzdžiui, statybų srityje užsakovai dažnai vėluoja mokėti, nes rangovai ir subrangovai vėluoja atlikti darbus ir atsilieka nuo sutarto grafiko arba darbai atlikti ne iki galo, nekokybiškai. Subrangovas negavęs mokėjimo, negali laiku atsiskaityti su prekių tiekėju, o prekių tiekėjas negali laiku apmokėti savo tiekėjams. Todėl šiame sektoriuje net mėnesio vėlavimai atsiskaityti nekelia didesnių problemų. Kalbant apie transporto sektorių, jis pasižymi didele konkurencija ir pirkėjai, nenorėdami prarasti gerų tiekėjų, stengiasi kaip galėdami greičiau apmokėti sąskaitas“, – pasakoja pašnekovas.
Pagal vėlavimo trukmę po statybų sektoriaus įmonių rikiuojasi statybinių medžiagų ir medienos sektorių įmonės, kurių vėlavimas vidutiniškai siekia apie 20 dienų. Kiek daugiau nei 10 dienų vėluoja atsiskaityti baldų, baldų dalių gamybos ir pardavimo, elektroninių gaminių ir automobilių atsarginių dalių bei reikmenų, taip pat – metalų apdirbimo ir dengimo įmonės.
Svarbu įvertinti riziką prieš renkantis pirkėją
Statistika apie vidutinę vėlavimo trukmę – ne vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis galima spręsti apie verslo patikimumą bei jo galimybes įgyvendinti savo finansinius įsipareigojimus, pastebi J. Šaltinis.
„Nustatydami kliento patikimumą naudojame rizikos modelį, kuris apima ne tik sektorių specifiką, bet ir tokius kriterijus kaip mokėjimo istorija, teismų informacija, finansiniai rodikliai ir daugelį kitų veiksnių, kurių suma leidžia įvertinti finansavimo prašančias įmones skalėje nuo 1 iki 100. Tokie vertinimai ne tik naudingi mūsų potencialiems klientams, kurie gali sužinoti profesionalų ir kruopštų pirkėjo vertinimą, bet ir mūsų esamiems klientams – neretai prieš pradėdami dirbti su nauju pirkėju, jie prašo mūsų įvertinti jį pagal rizikos modelį ir pateikti rekomendacijos dėl galimo bendradarbiavimo“, – akcentuoja J. Šaltinis.
Taip pat, pašnekovo teigimu, dažnai patariama pasidomėti atsiliepimais apie pirkėją viešojoje erdvėje: „Kaip rodo mūsų patirtis, rimtų finansinių problemų pranašais neretai tampa ir atsiliepimai iš kitų įmonių, kurios susidūrė su pirkėjo vėlavimu atsiskaityti. Svarbu pažymėti, kad reikia nuolat domėtis pirkėjo patikimumu ir vykdyti neigiamų signalų monitoringą. Net jeigu dirbate su ta pačia įmone ilgą laiką ir laikote ja visiškai patikima.“
