Po balsavimo BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas sakė su tuo sveikinantis verslą. Tačiau įvairių verslo organizacijų atstovai tik niršo, kaip ir finansų ministras Vilius Šapoka, mestelėjęs, kad vis dėlto galutinį žodį tars Seimas.
BFK jau anksčiau nepritarę „Sodros“ įmokų „luboms“, o trečiadienį dar nusprendė siūlyti ir progresinius gyventojų pajamų mokesčius.
Kaip pranešė ELTA, už 27 proc. GPM tarifą kitąmet uždirbsiantiems daugiau nei 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, dabar tai būtų per 100 tūkst. eurų), 2020 metais - 84 VDU, o 2021 metais - 60 VDU balsavo šeši komiteto nariai, keturi - prieš, o vienas - susilaikė.
BFK taip pat balsavo, kad dividendams ir palūkanoms, viršijantiems 120 VDU, būtų taikomas 18 proc. GPM tarifas.
„Tai yra elementari apgavystė, kurios ir reikėjo tikėtis. Iliuzija, kad dabartinis Seimas galėtų pasiūlyti ūkio augimui palankius mokesčius“, – taip BFK sprendimą įvertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, Vyriausybės projekte apie kapitalo mokesčius net nebuvo užsiminta, priešingai – tiek V.Šapoka, tiek premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad dividendų bei palūkanų apmokestinimas nebus didinamas.
„Vyriausybė turi pasitikrinti, ar tikrai priklauso tai pačiai valdančiajai daugumai, kaip ir BFK. Jei pastarojo siūlymams bus pritarta, galime pamiršti apie konkurencingiausią Baltijos valstybėse darbo jėgos apmokestinimą“, – sakė Ž.Šilėnas.
Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus aiškino, kad toks BFK sprendimas rodo, iš ko Lietuva ima pavyzdį, – iš Venesuelos.
„Tai yra skurdaus, giliai socialistinio mąstymo sindromas. Svarstoma, ne kaip padėti daugiau uždirbti, o kaip atimti iš tų, kurie dar turi. Dabar paims nedaug ir sakys – iškentėsite, o paskui išvys, kad pinigų liko, todėl griebs daugiau ir daugiau. Tačiau tokia sistema ryja pati save, nes niekas į ją nesiveržia. BFK žinia investuotojams, kurie jau pradėjo tikėti mūsų šalimi, yra labai prasta“, – teigė V.Sutkus.
