Tyrėjai siekė ne tik išsiaiškinti išvykimo iš Lietuvos priežastis, emocinę jų būseną, bet ir identifikuoti emigruojančiųjų tipus.
Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų apsisprendimą išvykti iš šalies lemia priežasčių kompleksas. Kiekviena iš grupių, pasižymėdama skirtingais savitumais, akcentavo skirtingas išvykimo priežastis ir aplinkybes.
Ekonominės priežastys - tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų. Prie noro emigruoti ir sprendimo išvykti prisideda prasta sociopsichologinė žmonių būsena.
Kaip pastebi VDU Lietuvių išeivijos instituto atstovė Ilona Strumickienė, nostalgija Lietuvai, pozityvus dvigubos pilietybės vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo sudaro prielaidas manyti, kad tarp emigracijoje gyvenančių Lietuvos piliečių yra reemigracijos potencialo, kurį sustiprintų realūs pokyčiai Lietuvoje.
Kaip skelbė ELTA, Seimui priėmus demografijos strategiją, parengtos konkrečios priemonės, kurios pasitarnautų iš emigracijos grįžtantiems Lietuvos gyventojams.
Vienas iš siūlymų - suteikti galimybę užsienyje gyvenančių šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikams vasarą laikinai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas Lietuvoje.
Kaip teigia siūlymo autoriai, užsienio lietuvių vaikai dažnai vasaras leidžia Lietuvoje. Ir jeigu priešmokyklinukai galėtų vasarą lankyti darželius, tai padėtų jiems integruotis į bendruomenę, susipažinti su Lietuvos kultūra, tradicijomis, papročiais.
Kad „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 m. ir strategijos" plane numatyta priemonė veiktų, reiktų pakeisti dabartinę tvarką, sumažinti teisinius ir kitus apribojimus, skleisti informaciją apie galimybę.
Grįžtančiųjų į Lietuvą integracijai taip pat pasitarnautų antrasis mokytojas klasėse ar priešmokyklinukų grupėse, kurias lanko iš užsienio grįžę Lietuvos piliečių vaikai.
Strategijos priemonių plano rengėjai pripažįsta, kad Lietuvos, ypač regionų, švietimo įstaigose labai trūksta specialistų, padedančių grįžusiam užsienio lietuvių vaikui integruotis ir gebančių bendrauti užsienio kalba. Įgyvendinant įdarbinus antrąjį mokytoją būtų gerinama situacija vaikams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais dėl kultūrinių ar kalbinių skirtumų.
Taip pat siūloma nustatyti prievolę kiekvienoje mokykloje, kurioje mokosi grįžęs iš užsienio mokinys, suteikti jam pagalbą nuo pirmos dienos - steigti išlyginamąsias klases arba rengti individualias išlyginamąsias pamokas.
„Siekiant sėkmingesnės į Lietuvą atvykusių vaikų integracijos mokyklose, bus teikiama būtina ir mokinio individualius poreikius atitinkanti pagalba. Ji apims parengiamąją veiklą prieš vaikui atvykstant (jei įmanoma), poreikių nustatymą, ugdymo ir mokymosi pagalbos organizavimą atvykusiam vaikui, bendradarbiaujant su jo tėvais ir vietos bendruomene. Bus parengti ir įgyvendinti specialūs atvykusių ir grįžusių vaikų ugdymo organizavimo modeliai, metodinė ir mokymo medžiaga", - rašoma strategijos įgyvendinimo priemonių plane.
ELTA primena, kad preliminarų Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą rengė valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
Savo idėjas piliečiai galėjo pateikti balandžio-gegužės mėnesiais, viešojoje konsultacijoje užpildydami anketą E.pilietis portale. Jos rezultatai paskelbti Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?”, kuris Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre Vilniuje vyks iki ketvirtadienio vakaro.
Forumas skirtas su visuomene aptarti situaciją bei dar kartą pakviesti diskusijų, po kurių bus atnaujinamas Vyriausybės parengtas priemonių planas Demografijos, migracijos ir integracijos strategijai įgyvendinti.
Ieva Urbonaitė-Vainienė
