Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį įtikino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paremti jo siūlomas euro zonos reformas, įskaitant ir bendrą biudžetą.
E. Macronas sakė, kad tai bus „tikras biudžetas, su tikromis išlaidomis ir valdymo struktūra“. Anot Prancūzijos vadovo, Berlynas ir Paryžius tikisi, kad idėja bus įgyvendinta iki 2021 metų.
Tuo tarpu A. Merkel sako, kad euro zona turės sutarti, kaip siūlomas biudžetas bus finansuojamas. Vokietijos kanclerė svarstė, kad biudžetą būtų galima rinkti per reguliarias atskirų valstybių įmokas arba apmokestinant finansinius sandorius.
Tačiau Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos administracijos vadovas Krzystofas Szczerskis teigia, kad jei euro zonos biudžetas bus kuriamas dabartinio bendro ES biudžeto sąskaita, „tai gali tapti ES pabaiga“.
„Tai faktiškai reikštų, kad euro zona eina savo keliu ir nori veikti už bendros ES sistemos ribų“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP tvirtino K. Szczerskis.
Jis taip pat perspėjo apie disbalansą, kuris atsirastų jei atskiras euro zonos biudžetas būtų priimtas kartu su Europos Komisijos (EK) pasiūlytu ES biudžetu 2021-2027 metams.
EK siūlo skirti daugiau lėšų pietinėms euro zonos šalims, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, kurios nukentėjo nuo ekonominės ir migrantų krizės, tuo tarpu finansavimą siūloma mažinti vis turtėjančioms buvusioms Rytų bloko šalims, kaip antai Lenkijai ar Vengrijai.
„Jei ES bandys keisti šio biudžeto įstatymo prioritetus bei perkelti daugiau lėšų į pietines euro zonos nares, bei kartu joms norės padėti ir pagal atskirą euro zonos biudžetą, tai sukurs labai rimtą biudžetinį ir ekonominės politikos disbalansą“, – mano K. Szczerskis.
Šaltiniai teigia, kad Lenkija ir Vengrija pagal naują ilgalaikį EK biudžetą gautų daugiau nei 20 proc. mažiau lėšų, nei joms numatoma 2014-2020 metų biudžete.
Lenkijos valdžia tokį mažinimą pavadino „nepriimtinu“, o šią poziciją palaiko ir kai kurios kitos ES narės iš buvusio Rytų bloko.
