Pats S.Jakeliūnas anksčiau darbavosi ne vienoje žinomoje įmonėje – ir „Lietuvos draudime“, ir jau nebeegzistuojančioje kredito unijoje Vilniaus taupomojoje kasoje (tiesa, apie pastarąją darbovietę savo interneto puslapyje skelbiamoje biografijoje neužsimena).
Gal valstiečių politikas ankstesniems darbdaviams junta kokių nors asmeninių nuoskaudų, bet iš esmės ši jo frazė atitinka valdančiųjų požiūrį į verslininkus.
To įrodymas – vadinamoji mokesčių ir pensijų reforma.
Verslininkus vienijančios organizacijos seniai prašo valdžią įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, kurios egzistuoja daugybėje valstybių, nes tai paskatintų kurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų.
Vyriausybę įtikinti pavyko – tiek finansų ministras V.Šapoka, tiek premjeras S.Skvernelis su tuo sutiko.
Bet vos projektas atkeliavo į Seimą, kuriam diriguoja „tikrieji“ valstiečiai, o ne jų pasitelkti vadinamieji profesionalai, viskas verčiama aukštyn kojom. „Lubos“ tinka verslui? Vadinasi, jų nebus. Verslininkai purtosi progresinių mokesčių? Puiku, būtent dėl to juos ir reikia įvesti!
Jei mokesčiai įsigaliotų tokie, kokius siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, nuo kitų metų didelės tragedijos dar nebūtų. Mat ne 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, koks buvo pasiūlytas prieš kelias dienas, o 27 proc. būtų apmokestintos algos, kurios per metus viršytų 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – per 100 tūkst. eurų).
Bet pagal komiteto planą jau 2021 metais ši kartelė būtų nuleista perpus. Taigi daug didesnis tarifas būtų taikomas ne vien aukščiausio lygio bendrovių vadovų atlyginimams, bet ir vidurinės grandies kvalifikuotų specialistų algoms. Kitaip sakant, tų darbuotojų, apie kuriuos svajoja ir kuriuos bando prisivilioti net labiausiai pažengusios šalys. Negana to, S.Jakeliūno komitetas siekia ir dividendų bei palūkanų apmokestinimo tarifą kilstelėti nuo 15 iki 18 proc.
Kitaip nei šūviais į savo (teisingiau, valstybės) koją tokių užmojų nepavadinsi. Pridėjus, kad socialinio draudimo įmokos liktų neribojamos, išeitų toks kokteilis, kurį dėl jo smarvės per šimtą mylių aplenktų bet kokie investuotojai. Tiesa, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė, kad „Sodros“ įmokų „lubos“ vis dėlto turėtų būti.
Stabdyti chaosu virtusį mokesčių reformos priėmimą jau ragina ir mokytojai, ir medikai, ir net Lietuvos aktorių gildija.
Šių ir kitų organizacijų išplatintame kreipimesi teigiama, kad ministrų kabinetas iš esmės jau dirba mažumos Vyriausybės sąlygomis, nes valdančiosios koalicijos santykiai su opozicija yra pašliję, o pavienių parlamentarų siūlymai tampa svarbesni už tuos, kuriuos pateikia premjeras su ministrais.
Kaip tokioje situacijoje paknopstomis įmanoma priimti įstatymus, kurie būtų naudingi valstybei, protu visiškai nesuvokiama.
Skaičiai ir proporcijos keičiami kone kasdien, nors kalbama ne apie kokį nors mažareikšmį teisės aktą, o apie mokesčių ir pensijų sistemos pertvarką, kurios kaina įvardyta aiškiai – daugiau nei milijardas eurų per artimiausius trejus metus.
Bet juk visus pinigus į tą patį biudžetą suneša žmonės ir verslo įmonės, kurių valdantieji, regis, ima patologiškai nekęsti.
Nors įvairios organizacijos, atstovaujančios smulkesniems ar stambesniems verslininkams, tvirtino sutinkančios su Vyriausybės siūloma pertvarka, joje irgi liko spragų.
Ypač kalbant apie pensijų reformą, tiksliau, idėją perleisti anuitetų mokėjimą „Sodrai“. Kitaip tariant, kaupk senatvei kokiame nori fonde ar draudimo kompanijoje, bet atėjus pensiniam amžiui tuos pinigus „Sodra“ pasiims, o tau kas mėnesį atseikės tiek, kiek valdžia manys esant reikalinga. Ar tai neprimena nacionalizavimo?
Keistoka, kad S.Jakeliūnas pasiūlė dėl šio punkto apsispręsti rudenį ir užsiminė turįs savo idėjų – kokios jos bus, lieka tik spėlioti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikus tyrimą dėl verslo įtakos politikai iš valstiečių stovyklos nenustoja sklisti kalbos apie paslaptingą įvairių koncernų įtaką oponentams. Tik apie vieną Agrokoncerną, suprantama, prabilti niekas nedrįsta.
Regis, su valdančiaisiais nesunkiai bendrą kalbą ras ir naujasis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas (STT) Ž.Bartkus.
Šis pareigūnas interviu agentūrai BNS aiškiai išdėstė, pagal kokius kriterijus priimami agentai: „Visiems sakau pavyzdį, kai kreipėsi dėl darbo žmogus ir pasakė: „Nenoriu dirbti privačiame sektoriuje vien dėl to, kad bet koks mano darbas arba padės uždirbti pelną savininkui, arba sumažinti nuostolius, o aš noriu dirbti Lietuvai.“ Tokia motyvacija tinka STT.“
Pasirodo, siekti pelno arba mėginti išvengti nuostolių, pagal Ž.Bartkaus nuostatas, yra kone amoralu ir beveik antivalstybiška. Kai taip kalba prezidentės palaimintas STT vadas, matyt, nėra ko stebėtis, kai Seimo valstiečiai atvirai tyčiojasi iš verslo.
Tiesa, dar neteko girdėti nė apie vieną šiuolaikinę klestinčią valstybę, kuri išsilaikytų taip elgdamasi. Žinoma, jei nelaikysime tokiomis kokių nors Venesuelos arba Kubos, kurių keliu valstiečiai, atrodo, nusiteikę ryžtingai žengti.
