„Nors Palangos verslininkai teigė, kad tikros vasaros šiemet buvo tik trys-keturios dienos, Lietuvos turizmo departamento pateikiama kurortuose apgyvendintų turistų statistika neleidžia pulti į pesimizmą, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė,
- Jei lyginsime 2017 ir 2016 metų pirmuosius pusmečius (naujesnių duomenų kol kas nėra), akivaizdu, kad turistų srautai į keturis Lietuvos poilsiamiesčius augo dviženkliais procentais. Netgi vertinant, kiek pinigų poilsiautojai paliko tos pačios Palangos parkomatuose, per keturis šiųmečio sezono mėnesius surinkta 20 tūkst. eurų daugiau nei per praėjusių metų sezoną.“
Vasara – prasta, verslo būklė - ne
„Kaip rodo įmonių veiklos duomenys, kuriuos analizavome, ir kurortų verslas į artėjančią žiemą žengia visai neblogos sveikatos, - pastebi „Creditreform Lietuva“ atstovė. - Imant visus Lietuvos poilsiamiesčius, bendras čia veikiančių įmonių kreditingumo lygis galėtų būti apibūdintas kaip vidutinis ar aukštesnis nei vidutinis.
Įdomu, kad įmonės pajūrio kurortuose, bendrai paėmus, šiek tiek rizikingesnės nei kurortuose prie mineralinių šaltinių.
Tad logiška, kad Druskininkai pasižymi ir išskirtinio stabilumo įmonių gausa, nors bendras kurorte veikiančių įmonių skaičius kiek mažesnis nei Palangoje. Ženklą „CrefoCert stabilus“ turi 45 Druskininkų verslo subjektai, Palangoje – 30, o Neringoje ir Birštone atitinkamai 12 ir 11.
Akivaizdu, kad verslą mineralinio vandens kurortuose teigiamai veikia mažesnis sezoniškumas. Skirtingai nuo pajūrio kurortų, Druskininkai ir Birštonas tarp norinčių atgauti jėgas paklausūs ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.
Gi pajūrio verslininkai priversti iš poilsiautojų užsidirbti visiems metams per neilgą vasaros sezoną, kuris šiais metais buvo išvis striukas, ir per Kalėdinę savaitę. Dėl to ir rizika nespėti sukaupti „riebaliuko“ peržiemojimui didesnė.“
Kur daugiau areštų ir bankrotų
Greičiausiai dėl minėtos priežasties Palanga pirmavo tarp kurortų tiek pagal čia įsikūrusioms įmonėms registruotus turto areštus, tiek pagal bankrutuojančiomis paskelbtus juridinius subjektus.
Stambiausiame Lietuvos kurorte prie jūros nuo šių metų pradžios ir iki spalio pabaigos įregistruoti 83 įmonių turto areštai. Antruoju numeriu seka pamario kurortas Neringa su 39 areštais.
Mineralinio vandens poilsiamiesčių verslininkai atsipirko tik 23 (Druskininkai) ir 3 (Birštonas) turto disponavimo apribojimais. Iš viso kurortų įmonės nuo metų pradžios ir iki lapkričio pradžios patyrė 148 areštus arba beveik tiek pat, kiek ir 2016 m. (150)
Bankrutuojančiomis daugiausiai įmonių paskelbta Palangoje – 9. Neringoje – 4, Druskininkuose – 2, o Birštone – nė vienos. Įmonių-atsakovių teismuose nuo šių metų pradžios ir iki spalio pabaigos gausiausia buvo vėlgi Palangoje (43). Kurortą prie jūros vijosi Druskininkai (37), o Birštone tokių į teismus iškviestų verslų tebuvo 5. Bankrutuojančiųjų skaičius pernai ir šiemet liko toks pats.
Iš 1643 įmonių, gegužės pradžioje kurortuose turėjusių bent vieną darbuotoją, iki lapkričio išvis be personalo liko 53. Daugiausiai „ištuštėjusių“ buvo Palangoje – 33, antroje vietoje atsidūrė Druskininkai (15), o mažieji Lietuvos kurortai sekė įkandin.
Beje, Palangoje veikiančių įmonių sezono pradžioje buvo beveik 700, Druskininkai nusileido geru pusšimčiu. Neringoje bent vieną dirbantįjį samdančių verslų buvo per 200, o Birštone tik kiek mažiau nei šimtas.
Ne tik užsidarė, bet ir steigėsi
Į rinką paliekančių įmonių vietas stojo nauji žaidėjai. Per šių metų gegužę-spalį visuose keturiuose kurortuose veiklą pradėjo 69 šviežiai registruotos įmonės. Daugiausia – 35 – Palangoje, mažiausiai – 5 – Neringoje. Birštonas šįkart pagal naujus verslus aplenkė Neringą ir tai nenuostabu.
Juk Neringoje tikriausiai visi verslūs žmonės jau turi savo įmones, o Birštono populiarumas dar tik auga. Nenuostabu, kad nauji verslai, taupydami lėšas veiklos pradžioje neturi jokio personalo.
Tačiau jei pažiūrėsime, kiek naujų verslų sutiko lapkritį bent su vienu darbuotoju, pamatysime, kad Neringa čia pirmauja. Net 80 proc. iš neringiškių įregistruotų įmonių dabar turi personalą.
O prasčiausiai su darbuotojais sekėsi Druskininkuose. Čia tik kiek mažiau nei trečdalis įmonių lapkričio pradžioje samdė darbuotojus.
Įdomu, kad kurorte prie Druskonio ežero daugiausia ir skolingų Sodrai. Lapkričio pradžioje daugiau kaip 10 eurų už socialinį draudimą buvo įsiskolinusios 34 Druskininkų įmonės, kai Palangoje tokių buvo 30.
Mažiausiai skolininkių priskaičiavome ir mažiausiai verslo subjektų turinčiame Birštone – 4. Tiesa, didžiausia skola Sodrai išsiskyrė Neringoje registruota UAB „Saulės malūnai“.
Ji į valstybės iždą lapkričio pradžioje vėlavo sumokėti beveik 30 tūkst. eurų. Svarbu pažymėti, kad skaičiavome tik tas Sodros skolininkes, kurios samdė bent vieną dirbantįjį.
Algas augino ne vasara
Kaip rodo vidutinių algų, kurias skelbia Sodra, statistika, kurortų įmonių mokami atlyginimai nuo sezono pradžios timptelėjo į viršų.
Regis, pagrindinė priežastis čia buvo vis aktyvesni Sodros veiksmai spaudžiant minimumą mokančias įmones, o ne įsibėgėjęs vasaros sezonas ir ūgtelėjusi konkurencija dėl darbuotojų.
Tiesa, analizuojant vidutines įmonių mokamas algas atskiruose kurortuose, pastebime, kad jos piką pasiekė liepą-rugpjūtį, o rugsėjį jau palengva slydo žemyn.
Štai Birštono verslų mokama vidutinė alga didžiausia buvo rugpjūtį ir siekė 519,3 EUR, Druskininkuose daugiausiai – 462,7 EUR - buvo mokamą liepą. Palangoje algos vidurkis savo viršūnę pasiekė rugpjūtį – 430,1 EUR. Būtina pridurti, kad minėta statistika apima tik įmones, įdarbinusias keturis ir daugiau darbuotojų.
Jei skaičiuosime kurortų darbuotojus, daugiausiai personalo samdė Druskininkuose registruoti verslininkai. Žinoma, kalba eina apie oficialiai įmonėse įdarbintus asmenis.
Liepą čia buvo įdarbinti beveik 8,2 tūkst. dirbančiųjų, kai Palangoje per patį sezono vidurį darbavosi 7,8 tūkst. darbuotojų. Įdomu, kad dabar Palangoje dirbančiųjų sumažėjo net pusantro tūkstančio, tuo metu kai Birštone personalo kiekis ir toliau svyruoja ties 8 tūkst. riba.
Panašus skirtumas matyti ir analizuojant Birštono bei Neringos įmonių personalą. Kurorte prie marių dirbančiųjų skaičius gerokai labiau „pulsuoja“ nei stabiliai visus metus poilsiautojus traukiančio Birštono.
