„Tapdami euro zonos nariais mes prisijungiame prie mechanizmų, kurie kainuoja. Nemokamų pietų nebūna, bet yra galimybė jaustis sotiems“, - sakė V.Vasiliauskas. Apie tai jis kalbėjo LNTPA surengtoje nekilnojamojo turto konferencijoje „NTrinka 2014: naujos galimybės“.
Konservatyviais Lietuvos banko skaičiavimais Lietuva vien palūkanoms už paskolas sutaupys apie 1,6 mlrd. litų per 7 metus.
Sutaupyti turėtų ir gyventojai. Būsto paskolų palūkanos jiems vidutiniškai turėtų sumažėti apie 0,5 proc. O tai padės sutaupyti 1,2 milijardo litų per septynerius metus.
Lietuvos kredito reitingas, kuris šiuo metu yra BBB, gali būti padidintas jau artimiausiu metu. Tikimasi, kad jis gali pasiekti A. Ilguoju laikotarpiu sutaupytume beveik 4 mlrd. Lt.
„Tradiciškai Lietuva visada pigiau skolindavosi negu Latvija. Lūžis įvyko praėjusiais metais, kai tapo akivaizdu, kad latviai taps eurozonos nariais ir pirmą kartą istoriškai jie pasiskolino pigiau negu mes. Tas pats buvo su estais“, - pavyzdį pateikė V.Vasiliauskas.
Dar viena sritis, kur Lietuva žymiai sutaupys – valiutos keitimas. Vien dėl to Lietuvos gyventojai ir verslas kasmet sutaupys 140 mln. Lt - beveik 2 mlrd. litų per septynerius metus. Ir šie pinigai liks Lietuvos ūkyje.
Nors gali pasirodyti, kad bankams tai nenaudinga, jie euro įvedimui pritaria.
„Bankai mato galimybes, nes euras paskatins ekonomikos augimą. Lietuvoje yra viena mažiausiai įsiskolinusių valstybių Europoje. Tad potencialas yra didžiulis“, - paaiškino V.Vasiliauskas.
Taip pat dėl euro įvedimo Lietuvos eksportas turėtų ūgtelėti bent po 5 proc. per metus. Per septynerius metus ši nauda sieks 34 mlrd. Lt.
„Tai nėra kažkoks Lietuvos išsigalvojimas. Mes rėmėmės tyrimais, kurie atlikti neseniai eurą įsivedusios šalyse. Ir tyrimai rodo 5 proc. prieaugį“, - sakė V.Vasiliauskas.
V.Vasiliausko teigimu, bet kuriuo atveju išlaidos bus mažesnės už naudą, kurią šalis ir gyventojai gaus iš euro.
Pirmiausia iki 900 milijonų litų kainuos vien pats euro įsivedimo procesas. Tai rodo kitų, neseniai eurą įsivedusių šalių pavyzdžiai.
„Tas pasiruošimo procesas jau važiuoja ir mėnuo po mėnesio jis įsibėgės. Tai susiję su pasiruošimu, informacinių sistemų pervarkymu. Remiantis kitų šalių patirtimi išlaidos sudaro 0,7 proc. BVP. Tačiau latviai išleido mažiau, nei planavo“, - teigė V.Vasiliauskas.
Kitas labai svarbus įnašas į Europos stabilumo mechanizmą. Tai fondas, kuris investuoja arba skolina toms šalims, kurios negali pasiskolinti kitur. Tam fondui pinigų skiria visos euro zonos narės. Į šį fondą Lietuva per penkerius metus turės įnešti apie 1 mlrd. litų. Dar Lietuvos bankas turės įnešti 148 mln. litų dalį į ECB kapitalą.
Anot V.Vasiliausko, išlieka didelė tikimybė, kad šį kartą, skirtingai nei 2007 metais, atsakymas bus teigimas. Rizikos faktorius yra tvarių viešųjų finansų situacija. Valdžios sektoriaus balansas dabar neatitinka Mastrichto kriterijaus.
Sprendimas, ar Lietuva galės įsivesti eurą, paaiškės liepą. Jį priims ES Taryba ir Europos Parlamentas.
Dvi savaites nuo 2015 m. sausio Lietuvoje cirkuliuos ir litai, ir eurai. Lietuvos paštas valiutą keis tris mėnesius nuo metų pradžios, visi šalies bankai – pusę metų.
„Lietuvos bankas litus į eurus keis visą laiką, kol gyvuos ši valstybė“, - patvirtino V.Vasiliauskas.
