Atidžiausiai ketinama prižiūrėti provincijoje veikiančias bendroves, nes manoma, kad čia – plačiausi vandenys užsižaisti keliant kainas.
Verslininkai savo ruožtu aiškino, kad kainų pakilimo vargu ar pavyks išvengti. Juk niekas nenorės į nuostolius nurašyti su valiutų keitimu susijusių išlaidų.
Sukiosis po kirpyklas
„Taikysimės ne į stambiuosius prekybininkus, o į regionus, nes būtent čia didesnė tikimybė pažaisti nedideliu kainų skirtumu.
Daugiausia abejonių kelia kirpyklos, mechanikų dirbtuvės ir panašios įmonės. Didelė tikimybė, kad čia gali būti šiurkščių pažeidimų“, – taikinius iš anksto įvardijo F.Petrauskas.
Anot jo, jei verslininkas dirba sąžiningai, už savo darbus jis turi būti paskelbęs įkainius. „Pavyzdžiui, užėjus į kirpyklą turi būti nurodyta, kiek kainuoja kirpimas, nagų priklijavimas“, – aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas.
Valstybės institucijos jau svarsto idėjas, kaip bus stebima, kad keisdami litus į eurus verslininkai elgtųsi sąžiningai.
Į kurių prekių kainas kreipti daugiausia dėmesio, siūlys Statistikos departamentas ir patys žmonės. Taip bus sudarytas šimto pavadinimų maisto prekių krepšelis.
Jei tikrintojams apsilankius kavinėje ar parduotuvėje nebus produkto, kuris įtrauktas į šį sąrašą, pareigūnai savo nuožiūra pasirinks, ką tikrinti.
Kur eiti, inspektoriai taip pat spręs patys.
Kilnoja ir baudų vėzdą
Tikrintojai pas vieną verslininką ketina užtrukti nuo pusvalandžio iki trijų valandų. Aptiktą pažeidimą verslininkas privalės nedelsdamas pašalinti.
F.Petrauskas žadėjo, kad pareigūnai neskubės iš karto bausti piniginėmis baudomis.
„Gali būti taikomas įspėjimas. Juk ne visi matematikai. Yra kavinių ar parduotuvių, kur direktorė dirba ir buhaltere, ir tiekėja“, – sakė pašnekovas.
Tačiau ne visada pavyks išsisukti vien įspėjimu: verslininkams gali tekti sumokėti 50–200 litų baudą, o jeigu pažeidimas neištaisomas ar padaromas dar sykį, tikrintojai gali skirti 100–400 litų baudą.
Jei bus dažnai piktnaudžiaujama, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galės pradėti tyrimą dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų.
Už tai gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo tūkstančio iki 30 tūkst. litų, tik ne daugiau kaip 3 proc. įmonės metų pajamų. Per metus nusikaltimą padarius pakartotinai, bauda išauga iki 120 tūkst. litų, bet ne daugiau kaip 6 proc. metų pajamų.
Proga įrodyti sąžiningumą
Lietuvos prekybos įmonių asociacija, atstovaujanti „Aibės“ aljansui bei kooperatyvų sąjungai ir vienijanti apie apie tūkstantį provincijos parduotuvių, ketina pasirašyti memorandumą. Juo prekybininkai pasižadės Lietuvai įsivedant eurą sąžiningai keisti kainas iš litų į eurus.
Asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikėjosi, kad memorandumą pasirašys ir jo nuostatų laikysis visos parduotuvės.
„Nėra jokių ženklų, kad jos ketintų daryti kitaip. Tačiau reikia būti realistais – pažeidimų pasitaikys.
Tačiau sieksime, kad tai būtų išimtis, o ne taisyklė. Litų keitimas į eurus – metas, kai galime parodyti, jog veikiame sąžiningai“, – sakė L.Vilimas.
Vis dėlto jis neatmetė, jog prie memorandumo neprisijungę pardavėjai gali turėti kėslų pasipelnyti iš kainų keitimo ir sąmoningai klaidinti vartotojus.
Įstatyme įrašyta, kad keičiant kainas iš litų į eurus turi būti atsižvelgiama į trečią skaičių po kablelio.
Jei jis iki penkių, kaina apvalinama vartotojo naudai. Jei penki ir daugiau – pardavėjo.
Į kainą įtrauks išlaidas
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė sakė, kad smulkieji verslininkai – tiek prekybininkai, tiek paslaugų teikėjai, tiek gamybininkai – euro keitimo laukia su nerimu.
„Šis procesas gana sudėtingas, bus išlaidų. Pusę metų administracinė našta bus tikrai didelė. Teks rūpintis kasos aparatų programavimu, apskaitos teikimu“, – kalbėjo Z.Sorokienė.
Ji teigė nenutuokianti, kaip tokiu laikotarpiu galima išvengti kainų pakilimo. Juk bus nemažai papildomų išlaidų tiek dėl pasikeitusios apskaitos, tiek perregistruojant kasos aparatus.
Anot pašnekovės, smulkiajam verslininkui, kuris pats būna ir pardavėjas, ir tiekėjas, teks samdyti žmones, kurie išmanys, kaip susitvarkyti su naujais rūpesčiais, arba pačiam mokytis.
Atsiradusios administracinės naštos išlaidos bus kompensuojamos didinant kainas. „Juk jų verslas nenurašys“, – įsitikinusi Z.Sorokienė.
Bijos netekti klientų?
Vis dėlto kaip patikrinti, ar garaže automobilius remontuojantis meistras nepadidins įkainių įvedant eurą? Juk dažnai jie ir taip skelbiami iš galvos.
Tiek Z.Sorokienė, tiek F.Petrauskas sutiko, kad didžiausią laisvę nustatyti norimas kainas turės būtent tokie pusiau šešėliniai verslininkai, kurie ir dabar jų oficialiai neskelbia.
Tačiau Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė tikisi, kad tokius verslininkus nuo ketinimų pasipelnyti gali atbaidyti grėsmė netekti klientų: staigiai padidinus įkainius galima netekti užsakymų.
Siūlo pasekti Latvijos pavyzdžiu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai sausio pradžioje lankėsi Latvijoje, kur stebėjo, kaip patikrinimus atlieka mūsų kaimynai. Latviai už iš karto ištaisytas klaidas verslininkų nebausdavo.
Daugiausia bėdų buvo kavinėse ar picerijose. Latvijos vartotojų teisių gynimo centras, patikrinęs 15 tūkst. verslininkų, rado apie tūkstantį pažeidimų. Visos institucijos Latvijai įsivedant eurą patikrino 21,5 tūkst. įmonių.
„Tačiau Europos Komisijai latvių skaičiai pasirodė nepakankamai dideli. Jei mums pavyks pasiekti 30–35 tūkst., bus labai gerai“, – sakė F.Petrauskas.
Statistikams jis jau pasiūlęs sekti latvių pavyzdžiu: išanalizuoti, kaip per dešimtmetį keitėsi pagrindinių prekių ir paslaugų kainos.
Tuomet tikrinant, ar verslininkai sąžiningai keičia kainas iš litų į eurus, bus galima vertinti: jei kainų pokytis ne didesnis nei vidutinis, verslininkai nebūtų baudžiami.
