O jei gamta iškrės pokštų, ir grūdų kainos žiemą ims kilti lyg ant mielių? Ar duonos vis tiek nebus galima pabranginti? Be to, vasarą, kai bus pradėtos stebėti produktų kainos, pienas – kaip žaliava – kainuos pigiau nei rudenį. Ar pieno produktų gamintojai negalės šaltojo sezono metu, pabrangus žaliavai kilstelėti ir savo gaminių kainų?
Jei valstybės institucijos stebės vienų gamintojų sviesto kainą, o kitų – ne, ar tai nebus pirmųjų diskriminacija? Ar visi velniai turės būti pakarti ant gamintojų, o prekybininkai išliks „švarūs“?
Žmonės renkasi produktus
Kol kas į šiuos klausimus nėra išsamių atsakymų. Tačiau gyventojų apklausa Lietuvoje jau vyksta. Lietuvos banko, Statistikos departamento bei Finansų ministerijos surengtos akcijos „Jausk kainų pulsą“ anketoje žmonės nurodo, kokių prekių ir paslaugų kainas turėtų stebėti valstybės institucijos.
Kokių? Apklausos dalyviai anketoje gali nurodyti jiems aktualiausius maisto produktus, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus, drabužius ir avalynę, buitinę chemiją, degalus, medicinos prekes, maitinimo, pramogų ir kitas paslaugas. Akcija dar tik prasidėjo, bet jau dabar balsavimo duomenys rodo, kad visiems labiausiai rūpi, kaip keisis duonos, kruopų, makaronų kainos.
Iš mėsos ir jos produktų apklausos dalyviams svarbiausia – vištienos, kiaulienos ir virtų dešrelių kainos.
Jiems svarbu ir tai, brangs ar ne šaldyta žuvis.
Pieno produktų grupėje pirkėjams, pasirodo, aktualiausios grietinės , fermentinių sūrių, ir tik po to – paties pieno, jogurto ir varškės kainos.
Sviestas ir aliejus? Kone visiems apklausos dalyviams rūpi ir jų kainų pokyčiai.
Daugumai apklausiamųjų svarbu, kiek kainuos bananai, obuoliai, pomidorai bei bulvės.
Saldžiųjų prekių grupėje žmonėms ne tas pat, kiek kainuos šokoladas. Jiems svarbu ir tai, į kurią pusę pakryps cukraus ir kiaušinių kainos.
Alkoholinių gėrimų lentynose daugumos akys krypsta į vyno ir alaus kainas. Kava, arbata, sultys ir mineralinis vanduo – tai prekės, kurių pabrangimo niekas nelaukia.
Žinoma, žmonėms ypač svarbi ir vaistų kaina, o vairuotojams – dar ir degalų, ypač – dyzelinių. Viešojo maitinimo sektoriuje daugiausia dėmesio skiriama dienos pietų kainai, laisvalaikio sektoriuje – brangs ar ne kino teatrų bilietai.
Paslaugų sektoriuje daugumai žmonių aktualiausios – odontologų paslaugos, o pavymui – buto nuomos, taksi bei kirpyklų paslaugos.
Apsispręsti nelengva
Teigiama, kad visų minėtų produktų ir paslaugų kainas fiksuos Statistikos departamento darbuotojai poroje dešimčių Lietuvos miestų. Jie dėmesį sutelks daugiau kaip į 1800 prekybos ir paslaugų teikimo vietų.
Vis dėlto kol kas nenuspręsta, kaip bus parenkami produktai kainoms stebėti.
Pasak Statistikos departamento atstovės Gitos Burokaitės, svarstomi du variantai. Vienas jų – stebėti homogeninių reprezentatyviųjų produktų (įvairių gamintojų, importuotų ir Lietuvoje pagamintų) grupės vidutinę kainą ir jos pokyčius, pavyzdžiui, į 1 litro tetrapakus supilstyto 2,5 proc. riebumo pieno kainą.
Kitas variantas - išrinkti vieną konkretų produktą, pavyzdžiui, perkamiausią, detaliai aprašytą – tam tikros sudėtiems, tam tikro prekės ženklo, tam tikro gamintojo produktą ir stebėti jo kainos pokyčius.
„Abu šie variantai turi ir savo privalumų, ir trūkumų. Bet kokiu atveju apie sprendimą informuosime viešai, ir tai atsispindės sudarytame stebimų produktų sąraše. Sprendimas turėtų paaiškėti jau gegužę“, - sakė G.Burokaitė.
Pakiš koją piktavaliams?
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Ekonominių interesų departamento direktoriaus Mareko Močiulskio, akcijos tikslas – parodyti, kaip įvairiu metu, pavyzdžiui, per pusmetį, pasikeičia prekių ir paslaugų kainos.
„Paprastai vartotojams atrodo, kad pastaruoju metu viskas – ir produktai, ir paslaugos brangsta, ir palyginti smarkiai. Bet pamačius statistikos duomenis paaiškėja, kad tas kainų kilimas, pavyzdžiui, per metus sudarė vos 5-6 procentus. Todėl ir šios akcijos tikslas - parodyti vartotojams, kaip gi realiai keičiasi prekių kainos.
Kita vertus, akcija - tai ir nesąžiningos verslininkų elgsenos prevencija. Tokia tikimybė yra. Neatsitiktinai pasiūlėme Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupei, kad būtų organizuojamas produktų ir paslaugų registravimas. Vartotojai patys turi pasirinkti, kokių produktų ar paslaugų kainos jiems yra svarbiausios. Ir tų produktų kainos bus stebimos“, - sakė M.Močiulskis.
Jo teigimu, verslininkai jaus, kad yra stebimi. Todėl tai padės išvengti niekuo nepagrįsto kainų kilimo.
„Žinoma, yra ir objektyvių priežasčių, kai gamintojams tenka kelti kainas. Bet kartais būna ir tokių situacijų, kai protas neišneša, kodėl prekės pabrango“, - kalbėjo M.Močiulskis.
Kol kas apie baudas sąžinę pamynusiems verslininkams dar nekalbama. Viliamasi, kad pereinamuoju laikotarpiu, nurodant kainas litais ir eurais, bus laikomasi geranoriškumo principo. Ir tik kraštutiniais atvejais bus taikomos teisės aktų numatytos baudos. VVTAT vadovas Feliksas Petrauskas yra sakęs, kad, remiantis kaimynų patirtimi, didžiausių galimų grėsmių įžvelgiama smulkiojo verslo sektoriuje. Nes jame itin stiprus žmogiškasis veiksnys.
F.Petrausko teigimu, daugiausia klausimų kils tuomet, kai kainą teks apvalinti, verčiant litus eurais. Kaimynai latviai dažnai apvalindavo į vartotojams palankesnę pusę. Kaip elgsis mūsų šalies verslininkai?
Sąnaudos padidės
„Bepigu prekybos tinklams. Jų prekių kainas perskaičiuos kompiuterinės programos. Tuo tarpu smulkiesiems teks kiekvienos prekės kainą patiems atskirai paskaičiuoti. Ir pasikeisti kasos aparatus, ir kainas etiketėse perrašyti.
Sąnaudos didės, tad patiems smulkiausiems, ypač - turgaus prekeiviams, netrūks problemų“, - sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aldas Kikutis.
Smulkiųjų – daug, jie dažniausiai darbuojasi regionuose, tad į juos ir krypsta budrios valstybės institucijų akys.
„Tačiau apvalinant kainas nukrypimų vargu ar visai pavyks išvengti. Smulkieji, jei jau parduoda prekę, neprašo už ją, tarkim, 6,99 lito, bet parduoda ją už 7 litus.
Tad jiems gali kilti problemų, nurodant etiketėse kainą. Kokią – suapvalintą ar ne?“ - svarstė A.Kikutis.
Dar viena kainų pokyčių zona – paslaugos. Juk dauguma kirpėjų dirba pagal verslo liudijimus.
Jei už kirpimą jie šiuo metu prašo, pavyzdžiui, 30 litų, kiek paprašys eurais? 8,69 euro? Ar 8,7? Kita vertus, niekas neuždraus paslaugos teikėjui nustatyti naujos – 9 eurų kainos. Nes tai – kliento ir paslaugos teikėjo derybų sritis.
„Tikimasi, kad konkurencija neleis nustatyti didesnių paslaugų kainų. Vis dėlto manau, kad - leis. Jos šiek tiek pakils vien dėl to, kad atsiskaityti būtų patogiau“, - prognozavo A.Kikutis.
