„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė tikisi, kad šie skaičiai pasikeis euro šalininkų naudai tuomet, kai žmonės bus aiškiai informuoti, kokią naudą jiems asmeniškai atneš euras.
„Bendras gyventojų pasiruošimo euro įvedimui indekso rezultatas – 30 iš 100. Tai – gana žemas rodiklis“, - teigė O.Žvirzdinė.
Šį balą, kurį sudaro gyventojų informuotumo, požiūrio į eurą ir elgesio – ką žmonės daro laukdami euro, vertinimas, į apačią tempia pastarasis dėmuo. Tačiau, banko atstovės teigimu, tai gana normalu, nes tyrimas atliktas vasarį, kai apie eurą Lietuvoje kalbėta nedrąsiai.
Geriausiai perėjimui prie euro pasiruošę 25-35 m. asmenys, didmiesčių gyventojai. Tikėtina, kad tai – keliaujantys žmonės, rankose jau turėję euro monetas ar kupiūras.
Menkiausiai euro įvedimui pasiruošęs jaunimas iki 22 m., paprastai neturintis savo santaupų, ir vyresni nei 60 m. gyventojai, per savo gyvenimą patyrę ne vieną pinigų keitimą.
Latviai tokį pat tyrimą savo šalyje darė tuo pačiu laiku prieš metus. Tyrimų rodikliai – labai panašūs, besiskiriantys tik vienu balu: jei Lietuvoje indeksas – 30, tai Latvijoje buvo 31. Ryškesnis skirtumas matyti tik grafoje, kalbančioje apie tai, kaip žmonės patys ieško informacijos apie euro įvedimą. Čia latviai buvo aktyvesni nei lietuviai.
40 proc. apklaustų gyventojų sako, kad, laukdami euro, jau imasi veiksmų. Tiesa, tai daugiau susiję su informacijos rinkimu: 24 proc. žino, kokiu kursu litai bus keičiami į eurus, dešimtadalis žino, kas bus su indėliais ir sąskaitomis pasikeitus valiutai. Trečdalis gyventojų sako, jog ruoštis euro įvedimui pradės tik tuomet, kai bus garantuota, jog Lietuva eurą turės.
Tyrimas atliktas apklausus 510 respondentų.
