Nors pernai vidutinis bendras darbo užmokestis didėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau tai mūsų prie estų nepriartino. Mat 2013-aisiais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., o Lietuvoje – 4,7 proc., Latvijoje – 4,6 procento.
Tai rodo Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“).
SEB banko finansų ekspertų teigimu, dėl didinamo minimalaus atlygio ir mažėjančios infliacijos visose Baltijos šalyse augo ir gyventojų perkamoji galia. Paskutinį 2013 metų ketvirtį realusis darbo užmokestis (atsižvelgiant į infliaciją) sparčiausiai augo Latvijoje (6,2 proc.), tuo pačiu laikotarpiu Estijoje – 6 proc., Lietuvoje – 4,2 procento.
„Nepaisant palyginti lėto ekonomikos augimo tempo, darbo užmokestis Baltijos šalyse didėja jau trečius metus iš eilės. Tam įtakos turi ne tik minimalaus atlygio didinimas, bet ir gana įtempta padėtis darbo rinkoje: dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įmonės priverstos siūlyti didesnius atlyginimus ieškomiems darbuotojams. Be to, dėl palyginti nedidelės infliacijos didėja ir realusis darbo užmokestis, kuris, tikimasi, augs ir šiais metais“, - sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Remiantis SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje pateiktais duomenimis, nors visose Baltijos šalyse vidutinis grynasis darbo užmokestis viršijo prieškrizinį lygį, tačiau Estijoje jis augo greičiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius paskutinį 2013 metų ketvirtį Estijoje buvo 14 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje – 2 proc. didesnis negu prieš pat prasidedant sunkmečiui.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis Estijoje buvo 785 eurai (2 710 litų), Latvijoje – 530 eurų (1 830 litų), Lietuvoje – 524 eurai (1 809 litai).
Visgi SEB finansų ekspertų teigimu, šis atotrūkis tarp Baltijos šalių ateityje turėtų mažėti – 2014 metais Lietuvoje ir Latvijoje tikimasi spartesnio atlyginimo augimo negu Estijoje. Prognozuojama, kad Lietuvoje vidutinis bendras darbo užmokestis turėtų didėti 5,5 procento. Latvijoje tikimasi 5-5,5 proc. atlyginimo didėjimo, kurį iš dalies lems minimalaus atlygio padidinimas iki 320 eurų (1 105 litų). Estijoje, kur metų pradžioje minimalus atlyginimas padidintas iki 355 eurų (1 226 litų), prognozuojamas 5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Pokyčiai per dešimtmetį
Išlaidos pragyvenimui, palyginti su 2003 metais, pakilo daugiau nei du kartus visose Baltijos šalyse.
Per pastarąjį dešimtmetį maisto kainos Lietuvoje išaugo 67 proc., Latvijoje – 88 proc., Estijoje – 65 procentais. Namų ūkių išlaidos per dešimt metų – 2003-uosius palyginti su 2013-aisiai, kilo atitinkamai: Lietuvoje – 101 proc., Latvijoje – 131 proc., Estijoje – 109 procentus.
Tiesa, kai kurios prekių grupės pigo. Pavyzdžiui, 2013 m. batų ir aprangos kainos buvo mažesnės nei 2003 m.
Tačiau per minėtą laikotarpį pajamos augo sparčiau nei išlaidos. Todėl perkamoji galia pernai visose Baltijos šalyse buvo gerokai didesnė nei 2003-aisiais. Tačiau, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, šiandien Lietuvoje perkamoji galia 8,2 proc. mažesnė.
2013-aisiais realioji vidutinė alga, įvertinus infliacijos lygį, Lietuvoje buvo 52 proc. didesnė nei 2003 m., Latvijoje – 57 proc., Estijoje – 50 procentų.
Atlaisvino diržus
Pasak SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šeimos finansų ekspertų, 2013 metais Baltijos šalių gyventojai šiek tiek atlaisvino suveržtus diržus ir drąsiau savo pajamas leido kasdieniam vartojimui bei skyrė investicijoms. Palyginti su ankstesniais metais, pernai visose trijose šalyse gyventojai daugiau investavo į nekilnojamąjį turtą.
Naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad 2013 metais namų ūkių finansinis turtas – indėliai, skolos vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, sukauptos gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo ir antros pakopos pensijų fondų lėšos – Baltijos šalyse didėjo. Latvijoje šis augimas buvo sparčiausias – 11,6 proc., Estijoje – 9,1 proc., Lietuvoje šis skaičius siekė 5,3 procento. Šis augimas, palyginti su 2012 metais, yra sulėtėjęs. Daugiausia finansinio turto, kaip ir anksčiau, vienam gyventojui tenka Estijoje - 5 976 eurai (20 633 litai), Lietuvoje vienam gyventojui tenka 3 899 eurai (13 462 litai), Latvijoje - 3 731 euras (12 882 litai). Ekspertai aiškina, kad lėtesnį negu 2012 metais namų ūkių finansinio turto augimą Lietuvoje ir Estijoje lėmė geresni namų ūkių lūkesčiai. „Baltijos šalyse pernai vyravo gana optimistinės nuotaikos, dėl didėjančio vidutinio darbo užmokesčio ir mažėjančio nedarbo Lietuvoje ir Estijoje praėjusiais metais namų ūkių pajamos augo labiau negu 2012 metais. Gerėjant ekonominei padėčiai gyventojai vis mažiau baiminosi juodos dienos, tad vis mažiau buvo linkę jai taupyti ir vis daugiau lėšų skyrė kasdieniam vartojimui ar investicijoms“, - sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.
Finansų ekspertai teigia, kad Latvijoje didesnį namų ūkio finansinio turto augimą negu kitose Baltijos šalyse lėmė euro laukimo nuotaikos. Latvijos gyventojai, norėdami patogiau pakeisti valiutą, savo santaupas, iki tol laikytas grynaisiais pinigais, iš anksto perkėlė į finansų institucijas.
Ryžtingiau perka nekilnojamąjį turtą
2013 metais šiek tiek kito ir finansinio turto struktūra. Mažėjo terminuotųjų indėlių populiarumas, o Latvijos ir Lietuvos gyventojai, palyginti su 2012 metais, sumokėjo daugiau gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų draudimo įmokų, visose šalyse įsigyta daugiau nekilnojamojo turto.
„Terminuotieji indėliai jau nebėra labiausiai paplitusi taupymo priemonė, ypač kalbant apie naujas atidedamas santaupas, ir viena pagrindinių to priežasčių – mažos palūkanos. Gyventojai neskuba gauto atlygio pervesti į terminuotųjų indėlių sąskaitas, o pasibaigus terminuotųjų indėlių sutartims, naujų nebesudaro. Visgi tai nereiškia, kad namų ūkiai ima leisti sukauptas santaupas – jie tiesiog šį turtą perskirsto“, - sako J.Varanauskienė.
Pasak ekspertės, gyventojai vis dažniau investuoja į nekilnojamąjį turtą, nes mano, kad tai yra galimybė apsisaugoti nuo infliacijos. „Nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne tik norint gauti investicijų grąžos. Šios rūšies nuosavybė didina gyventojų patiriamą saugumo jausmą, nekilnojamuoju turtu galima įvairiai disponuoti – jame gyventi patiems ar nuomoti kitiems. Teoriškai sunkiai paaiškinama, bet namų ūkių elgsenos tyrimų duomenys liudija, kad gyventojai, kuriems paprastai nesiseka taupyti, susiima ir randa galimybių, pasiėmę būsto paskolas, mokėti paskolos įmokas“, - teigia SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.
