Pirmieji išsamūs dolerių banknotų DNR tyrimai atskleidė, kad šimtai įvairių bakterijų formų leidžiasi į kelionę tuo metu, kai kupiūros keliauja iš vienų rankų į kitas.
Tyrėjai sutelkė dėmesį į genetinę medžiagą, kurią slepia vieno dolerio banknotai. Jie nustatė net 3 tūkstančius bakterijų tipų.
Maža to, mokslininkai galėjo nustatyti tik apie 20 procentų ne su žmogaus DNR susijusių mikroorganizmų. Dėl labai paprastos priežasties: genų duomenų banke dar labai daug jų nepateko į katalogą.
Tyrėjai ant banknotų dažniausiai aptiko bakterijų rūšis, sukeliančias odos bėrimus, spuogus.
Būta ir kitokių, galinčių sukelti skrandžio opas, plaučių uždegimą, apsinuodijimus maisto produktais, stafilokokų infekcijas.
Kai kurie banknotai buvo „prisotinti“ genų, kuriems tenka kaltė dėl antibiotikų atsparumo.
„Gauta informacija mus pribloškė. Iš tikrųjų nustatėme, kad mikrobai dauginasi ant pinigų“, – tvirtino Niujorko universiteto Genomikos ir biologijos sistemų centro direktorė Jane Carlton.
Dar nepaskelbti šios mokslininkės tyrimų rezultatai leidžia numanyti, kad nešvarūs pinigai – tarptautinė problema.
Rupijos, doleriai ar eurai – popieriniai pinigai priklauso prie tų daiktų, kurie visame pasaulyje keliauja iš vienų rankų į kitas.
Higienos specialistai jau seniai susirūpinę dėl to, kad populiariausia atsiskaitymo priemonė gali tapti ir tampa infekcijos bei pavojaus sveikatai šaltiniu.
Centriniai bankai ir finansų ministerijos paprastai labiau rūpinasi banknotų apsauga nuo klastojimo bei patvarumu nei jų sukeliamomis mikrobiologinėmis problemomis.
Kiekvienais metais pasaulyje cirkuliuoja beveik 150 milijardų naujų banknotų.
Vieno dolerio vertės banknotas pagamintas iš mišraus medvilnės ir drobės audinio, kuris vargu ar išlieka patvarus ilgiau nei 21 mėnesį.
Šiais metais Amerikos federalinis rezervų bankas numatęs išleisti 7,8 milijardo banknotų, kurių vertė siekia 297,1 milijardo dolerių.
Dauguma pasaulio šalių – pradedant Kanada ir baigiant Butano Karalyste, – stengiasi pailginti pinigų gyvavimo trukmę. Juos gaminant pasitelkiamas specialus popierius.
Banknotai spausdinami ant elastingos polimerinės folijos.
Australijoje buvo atliktas testas, turėjęs išaiškinti, kokių pasekmių sveikatai turi ši nauja medžiaga. Balarato universiteto mokslininkai tyrinėjo banknotus, kuriais buvo atsiskaitoma 10 prekybos centrų, kavinių ir užeigų.
Tuo metu, kai aptiktų bakterijų skaičius skirtinguose regionuose stipriai skyrėsi, tyrėjai ant banknotų iš polimerinės folijos aptiko nematomų organizmų mažiau nei ant pagamintų iš medvilnės.
„Iš polimerinės folijos pagaminto banknoto pranašumas tas, kad jis nieko neabsorbuoja. Tai privalumas švaros požiūriu, labai svarbus sveikatai“, – sakė specialų popierių banknotams gaminančios ir juo 23 šalis aprūpinančios „Inovatia Security“ komercijos direktorius Philippe’as Etienne’as.
Asmenys, imantys į rankas banknotus, ant jų palieka besidauginančius likučius iš odos ir riebalų, kurie prilimpa prie banknotų tuo stipriau, kuo ilgiau jie yra apyvartoje. Taip bakterijoms susidaro ideali mitybos terpė.
Londono (Didžioji Britanija) universiteto „Queen Mary“ mikrobiologai 2012 metais aptiko nemalonų radinį: ant šešių procentų Didžiosios Britanijos svarų banknotų surado daug e.coli bakterijų, kurių šiaip būna tik ant klozeto sėdynės.
