Lietuvos verslas skirtingu tempu ruošiasi pasitikti eurą. Didieji prekybininkai vieni pirmųjų paskelbė apie pasiruošimo darbus: atnaujina informacinių technologijų sistemas, moko personalą.
Smulkusis ir vidutinis verslas kol kas neskuba. „Lietuvos ryto“ kalbinti pašnekovai nemano, kad dėl to reikia skambinti pavojaus varpais – laiko dar yra.
Tačiau ne viskas priklauso nuo verslo, todėl, pasak specialistų, pats laikas apsvarstyti kai kurias išimtis.
Kur gauti eurų grąžai?
„Daugiausia bėdų turės tie smulkieji verslininkai, kurių darbo vieta yra stacionari, pavyzdžiui, kurjeriai, taksistai, smulkieji prekybininkai.
Pirmąsias dvi metų savaites jie privalės turėti daug eurų grąžai“, – įspėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas ir euro įvedimo darbo grupės narys Vytautas Kudzys.
Verslininkai privalės priimti litus, o grąžą išduoti eurais. Stambiesiems tinklams – jokių bėdų. Bet iš kur mažiesiems gauti tiek eurų?
Pasak V.Kudzio, Latvijos pavyzdys parodė, kad pirmosiomis euro įvedimo dienomis kai kurie gyventojai su šimtu latų kulniuodavo į artimiausią kioską, pirkdavo laikraštį ir laukdavo grąžos eurais. Tokiu atveju net į banką nereikia eiti.
Anot jo, smulkieji verslininkai bet kokiu atveju susidurs su išlaidomis gaunant eurų. Išvakarėse jie galės iškeisti litus į eurus ir bankams mokėti komisinius. Žinoma, gali padėti depozitą ir įšaldyti lėšas arba paimti paskolą.
Reikės daug grynųjų
Akivaizdu, kad grynųjų eurų prekybininkams ir paslaugų teikėjams reikės jau gruodžio pabaigoje, rašo „Lietuvos rytas“.
„Jūs tiktai įsivaizduokite, koks chaosas bus tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Kalendoriuje tik kelios darbo dienos, o eurų reikės visiems“, – įspėjo V.Kudzys.
Tiesa, didieji prekybos tinklai apie tai pradėjo mąstyti jau šių metų pradžioje. „Pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų kiekį grąžai atiduoti, todėl šiuo laikotarpiu iškils papildomo kredito poreikis“, – teigė „Topo“ grupės finansų direktorė Jurgita Musulienė.
Remdamasi kitų šalių patirtimi grupė apskaičiavo, kad jos parduotuvėms reikės papildomai 3 mln. litų.
Ką parodė latvių patirtis?
Paslaugų teikėjams bei mažoms parduotuvėms gruodžio mėnesį irgi reikės apsirūpinti eurais.
Todėl Pramonininkų konfederacijos atstovas ragino valdžią pasvarstyti apie kai kurias išimtis.
Pavyzdžiui, kai kuriuos smulkiuosiuos prekybininkus ir paslaugų teikėjus atleisti nuo prievolės pirmąsias dvi savaites grąžą išduoti vien eurais.
„Jei turi eurų – duok grąžą, jei ne – galima leisti išmokėti litais“, – įsitikinęs V.Kudzys.
Be to, šiandien neabejojama, kad regionų verslininkai susidurs su tikru iššūkiu – bankų skyrių smarkiai sumažėjo, tad iškeisti litus į eurus pavyks ne visiems.
Pasak „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Dainiaus Vilčinsko, latvių patirtis parodė, kad metų pabaigoje grynųjų pinigų kiekis išauga, be to, įmonės turi pasirengti dviejų valiutų periodui, kai klientai galės atsiskaityti litais, o grąžą jiems reikės mokėti jau eurais.
„Įmonės kuo anksčiau turėtų apgalvoti, kiek grynųjų pinigų joms reikės metų pabaigoje ir 2015 metų pradžioje, taip pat pasirūpinti jų pristatymu ir saugojimu“, – sakė banko atstovas.
Kils daug neaiškumų
Dar daugiau iššūkių laukia buhalterių.
„Pavyzdžiui, kaip skaičiuoti prekių likučius įmonėje? Nors euro kursas yra žinomas, apvalinant galimi įvairūs variantai“, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.
Pasak specialistės, kainoje eurais skaičiai po kablelio taps derybų klausimu. Be to, gali iškilti neaiškumų apskaičiuojant net bendrovės įstatinį kapitalą. Asociacijos vadovė sutiko, jog dalis įmonių patirtį bandys perimti iš latvių.
Verslo ir buhalterių asociacijos jau turėjo susitikimus su kolegomis iš Latvijos, iš kurių išgirdo, ką pirmiausia reikėtų daryti.
Kainuos šimtus milijonų
Euro įvedimas verslininkams ir bankams kainuos šimtus milijonų litų.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad vienkartinės išlaidos įvedant eurą gali siekti 660–920 milijonų litų, arba 0,5–0,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Tiek kainuos informacinės, mokėjimo ir apskaitos sistemos, taip pat grynųjų pinigų įvedimas į sistemą, papildomų specialistų įdarbinimas.
Pavyzdžiui, prekybos tinklų „Topo centras“ ir „Euronics“ atstovai teigia jau anksčiau pradėję pasirengimo darbus: skiriamos papildomos investicijos sistemoms atnaujinti, išbandomas duomenų konvertavimas, tariamasi su bankais dėl personalo mokymo.
Kai kurie bankai savo klientams pasiūlė pasirengimo etapus.
Pagal „Swedbank“ parengtą atmintinę, įmonės jau kovą turėjo sudaryti įmonės euro įvedimo planą, apskaičiuoti biudžetą, įvertinti darbo poreikį.
Balandį verslininkai turėtų susitikti su savo bankininkais, gegužę įvertinti savo apskaitos sistemas, o jau birželį pradėti mažinti grynųjų pinigų kiekį įmonės veikloje.
Vasarą reikėtų jau apmokyti savo darbuotojus. Tačiau banko atstovai pripažino, kad verslininkams pasirengti euro įvedimui dar nėra svarbiausia.
Pernelyg neskuba
„Swedbank“ ir TNS LT apskaičiavo Lietuvos pasirengimo eurui indeksą (PEI), kuris parodo šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Vasario mėnesio pabaigoje jis siekė 46 balus iš 100, o tai rodo vidutinį verslo įmonių pasirengimą.
80 proc. apklaustų įmonių teigia planuojančios pasiruošimo eurui procesą ir konkrečius veiksmus pradėsiančios įgyvendinti artimiausiu metu.
Beje, Lietuvos ir Latvijos verslo pasirengimo indeksas, lyginant atitinkamus laikotarpius, yra vienodas.
Tyrimas parodė, kad didesnės įmonės anksčiau pradėjo ruoštis eurui.
