Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančioms draudimo bendrovėms nedaug trūko iki 2 milijardų litų pasirašytų įmokų: ne gyvybės draudikų sąskaitoje – 1,319 mlrd., gyvybės draudimo įmonių – 625 mln. litų.
Draudikai plojo rankomis, nes pastaraisiais metais nebuvo nei didelių audrų, nei sausrų ar kitokių gamtos stichijų. Tai gerokai pagerino jų pelno rezultatus.
Manoma, kad panašus, o gal net ir didesnis augimo pagreitis išliks ir artimiausiais metais. „Metų pradžioje buvome nusiteikę optimistiškai. Pirmieji mėnesiai parodė, jog rinka išlaiko augimo tempus.
Jei nenutiks kokių nors tarptautinių finansinių ar politinių sukrėtimų, rezultatai ir toliau gerės“, – įsitikinęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius.
Pasak jo, kol kas ne gyvybės draudimo rinka laikosi ant trijų banginių – privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės, transporto priemonių ir turto draudimo.
„Užtat gyvybės draudimo kompanijos pernai demonstravo labai gerus rezultatus. Šis sektorius auga, nors palūkanų normos minimalios. Matyt, žmonės nelabai randa kitų alternatyvų taupyti ir bent šiek tiek užsidirbti. Juolab kad galioja ir pajamų mokesčio lengvata“, – aiškino M.Šalčius.
Vis dėlto didžiausia pastarųjų mėnesių naujiena draudimo rinkoje – Lenkijos PZU grupės sprendimas iš britų „RSA Insurance Group“ įsigyti „Lietuvos draudimą“ ir dar tris įmones kaimyninėse šalyse už maždaug 360 mln. eurų.
„Lietuvos draudimas“ mūsų šalyje yra aiškus rinkos lyderis, o „PZU Lietuva“ tvirtai žengia trečiojoje vietoje. Iš esmės vienose rankose atsidurs didžioji dalis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos. Ką tai reiškia kitiems?
Brokerio bendrovės „Baltolink“ vadovo Roberto Šalčio nuomone, gali sumažėti konkurencija, todėl klientams taps sunkiau kovoti dėl palankesnių kainų.
„Privačių draudėjų sektoriuje iki šiol aiškiai pirmauja „Lietuvos draudimas“. Tačiau kelios įmonės – „Ergo“, „PZU Lietuva“, BTA ir „Gjensidige“ mėgina iš jo atimti rinkos dalį. Bene aktyviausiai šiuo atžvilgiu veikė „PZU Lietuva“ su savo šeimos draudimo ekspertais.
Galima spėti, kad dviem bendrovėms atsidūrus vieno akcininko kišenėje konkurencija tarp jų tikrai nebus tokia agresyvi“, – svarstė R.Šaltis.
Panašiai iki šiol klostydavosi reikalai ir draudžiant verslo subjektus, išskyrus galbūt vežėjus, į kuriuos abi besijungiančios bendrovės žvelgia kiek nepatikliai.
„Mes, kaip brokeriai, matydavome, kad baigiantis dideliam konkursui paprastai likdavo dviejų įmonių pasiūlymai: „Lietuvos draudimo“ ir „PZU Lietuva“. Jos stengdavosi laimėti, todėl klientui pavykdavo įsigyti draudimą už palankią kainą. Dabar galbūt to aršumo liks mažiau“, – svarstė „Baltolink“ vadovas.
Lenkijos PZU kompanija kol kas neatskleidžia, ką darys su prekės ženklais. Suprantama, kad savojo – PZU – tikrai neatsisakys, tačiau palaidoti „Lietuvos draudimo“ ženklą būtų mažų mažiausiai neprotinga, nes jis tikrai vertingiausias visoje rinkoje.
Tikėtina, kad bent keletą metų šios įmonės veiks visiškai atskirai, nors galbūt ir koordinuodamos veiksmus.
Kita vertus, R.Šaltis nebuvo tikras, kad Konkurencijos taryba leis PZU įsigyti „Lietuvos draudimą“, mat tokiu atveju jos valdoma rinkos dalis priartėtų prie 50 proc. ir būtų sukurta dominuojanti padėtis.
„Jei ir leis, turbūt bus įvairių apribojimų“, – spėliojo draudimo brokeris. Leidimą jungtuvėms turės išduoti ir Lietuvos bankas. Teks kreiptis į kaimyninių šalių priežiūros tarnybas, teisėsaugos institucijas dėl siekio įsigyti kontrolinį akcijų paketą. Bus tikrinama pirkėjo reputacija, jo valdomi aktyvai.
Tai užtruks kelis mėnesius, nors nemanau, kad prireiks maksimalaus leistino termino“, – užsiminė centrinio banko atstovas M.Šalčius.
Jo nuomone, pernelyg didelių sukrėtimų ar pokyčių vargu ar bus. „Iš esmės „Lietuvos draudimo“ verslo strategija visą laiką būdavo gana konservatyvi, įmonė daugiausia orientavosi į klasikinius produktus.
Galbūt šiuo požiūriu kas nors pasikeis. Pagyvensime – pamatysime“, – sakė M.Šalčius.
