„Prie manęs parduotuvėje prieina žmonės ir baimės pilnomis akimis klausia ar apsimoka jau dabar keisti litus į eurus. Dažniausiai tai pensininkai, kurie neturi kažkokių didelių sumų. Neretai - tik laidotuvėms sutaupytus litus. Jų pagrindinis klausimas susijęs su būsimu kursu“, - Finansų ministerijos ir Lietuvos banko Vilniuje surengtame susitikime su gyventojais kalbėjo I. Šimonytė.
Euro zona - galinga rinka
„Euras ateina ir turėtų įvykti kažkas didelio ir negero, kad jis nepradėtų cirkuliuoti nuo 2015 metų sausio 1 dienos, - Europos namuose vykusiame renginyje kalbėjo finansų viceministras Algimantas Rimkūnas. - Trečiadienį iš Europos turi ateiti galutinis signalas dėl įstojimo į euro zoną. O galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo liepos 23 d. priims Bendrųjų reikalų taryba".
Pasak jo, euro zona yra galinga rinka - 334 mln. gyventojų. Todėl, pasak viceministro, Lietuvai atsiveria beribės galimybės.
Tačiau gyventojai nėra tokie dideli optimistai. 2013 metų lapkritį „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, 40 procentų palaiko euro įvedimą, 49 proc. - ne.
„Gyventojai labiausiai baiminasi, kad keičiant litus į eurus gali kilti kainos. Taip pat nerimauja, kad bus prarastas lietuviškas identitetas“, - svarbiausius Lietuvos gyventojų nerimo aspektus įvardijo A.Rimkūnas.
Pasak jo, daugeliui gyventojų svarbu, kad kainos būtų rodomos abiem valiutomis.
„Signalizuojama, kad kainos Lietuvoje jau dabar kyla. Birželio 1 dieną Statistikos departamentas įpareigotas paskelbti 40 produktų kainas, nuo liepos 1-osios - 100 produktų. Tai padės stebėti kainų dinamiką. Yra sumodeliuota sistema, kad būtų stebima jų kaita. Tai atliks gausios inspektorių pajėgos“, - patikino viceministras.
Anot jo, nesąžiningo verslo laukia sankcijos nuo paviešinimo iki piniginių sankcijų.
Jis pateikė pavyzdį, kad po pirmojo mėnesio, įsivedus eurą Latvijoje, 90,43 proc. kainos nedidėjo.
Lrytas.lt primena, kad privalomai skelbti kainas dviem valiutomis bus pradėta rugsėjo 23 dieną.
Labiausiai nerimauja senjorai
Kokias pasekmes Lietuvos gyventojams, ekonomikai gali turėti euro įvedimas?
„Šiandien turim tokią situaciją, jog lito partnerystė su euru nekelia jokių abejonių. Taigi lito pakeitimas į eurą esant tokioms aplinkybėms didele dalimi yra tik techninis dalykas, matematika“, - tvirtino LB valdybos pirmininko pavaduotoja I.Šimonytė.
Ji neslėpė, kad yra žmonių, kurie jau dabar keičia litus į eurus.
„Turiu „namudinės“ informacijos, kad kai kuriuose regionuose jau šiuo metu žmonės vis intensyviau keičia litus į eurus. Turint omenyje, kad dabar reikia mokėti komisinį mokestį, tai reiškia, kad kažkam tos išlaidos ne tokios baisios, nei kitos išlaidos, kurios gali būti susijusios su valstybinėmis institucijomis dėl "juodųjų" pinigų, ar didelių piniginių operacijų“, - sakė buvusi finansų ministrė I.Šimonytė.
Pasak jos, dažniausiai žmones kamuojantis klausimas yra susijęs su kursu. Bet tai daugiausia susiję su vyresniais, nedideles, juodai dienai sumas pasidėjusiais žmonėmis. Jie paprastai nuogąstauja, kad jų pinigai nuvertės.
„To tikrai negali nutikti“, - patikino LB atstovė.
„Tie žmonės, kurie turi grynųjų pinigų, kurie nenorėtų deklaruoti valstybinėms institucijoms, jiems mažiau rūpi kurso klausimas, jie dėl to mažiau nerimauja. Pagyvenę žmonės, pinigų reformas išgyvenę anksčiau, natūraliai nerimauja ir klausinėja, kodėl mes jau dabar negalime to kurso paskelbti.
Jie nesuvokia, kad mes neįgalioti to daryti. Jį paskelbti gali tik ES institucijos. Tas neaiškumas juos verčia manyti, kad čia kažkas ne taip. Mano, galbūt geriau būtų pasikeisti tuos pinigus šiandieną. Tačiau tai neturi jokios prasmės.
Viskas bus aišku po liepos mėnesio, tas kursas bus fiksuotas, paskelbtas ir visiems bus aišku. Tačiau kol to nėra, galiu tik dar kartą pasakyti, kaip pirmininkas (Vitas Vasiliauskas - red. pastaba): lažinuosi iš liemenės, kad tikrai tai bus ir kursas nesikeis. Nematau jokių ekonominių pagrindų tą kursą keisti. Žmonės, dabar mokėdami komisinį mokestį už keitimą, mėgindami pergudrauti būsimą sistemą iš esmės tik patiria išlaidas“, - sakė I. Šimonytė.
Nors dar turime sulaukti kitos savaitės ir Europos Komisijos bei Europos centrinio banko išvadų, pasak I.Šimonytės, „laikotarpis dėliojasi taip“, kad didžioji pinigų keitimo banga nuvilnis prieš pat Naujuosius metus. Tuomet apyvartoje pasirodys vadinamieji euro monetų rinkiniai. Tai, ką žmonės, taip pat verslas galės įsigyti iš anksto. Nuo sausio 1 dienos dvi savaites euras cirkuliuos kartu su litu.
„Pinigų pakeitimo procedūros bus tiek komplikuotos, kiek komplikuotas pats pinigų turėjimas. Žmonės, kurie turi pinigus sąskaitose, to keitimo nepajus. Darbą automatiškai atliks bankai. Tiems, kurie turi grynųjų, ypač nemažai, rūpesčių bus daugiau. Tuos pinigus reikės pakeisti fiziškai.
Yra alternatyva nunešti pinigus į banką, bet jei dėl kažkokių priežasčių žmonės norės keisti grynuosius, turės pasirinkti: arba per 6 mėnesius juos pasikeisti komerciniuose bankuose, arba per du mėnesius – paštų skyriuose. Pats Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laikotarpį“, - grynųjų pinigų keitimo procedūras aiškino banko atstovė. Pasak LB atstovės, svarbu įsisąmoninti, kad niekas kitas nevykdys litų keitimo. "Nei FNTT, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Statistikos departamentas, nei jokia kita valstybės institucija to nedarys. Niekas nesibels į duris, nesurašinės kupiūrų numerių, neskaičiuos, kas kiek turi pinigų. Tai būtų sukčiavimas. Keitimo procese pasitikėti reikia ne kažkokiais apsimetėliais, bet bankais ir paštu“, - ragino I.Šimonytė.
