Kaimynai drąsina Lietuvą ir tempia link euro už skverno

„Laukiame žinios ryt, trečiadienį – iš Briuselio ir iš Frankfurto. Tuomet judėsime tolyn“, - tai prataręs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas grįžtelėjo į savo kolegas iš Latvijos ir Estijos.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Jun 3, 2014, 2:10 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 5:43 AM

Atrodo, kad šiuo metu nei Estijos centrinio banko valdybos pirmininkas Ardo Hanssonas, nei Latvijos centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa net nesuabejojo, kad ryt Europos Komisija bei Europos centrinis bankas priims Lietuvai palankius sprendimus dėl euro įvedimo.

Baltijos šalių centrinių bankų vadovai kasmet susitinka aptarti aktualijų. Šiemet kalba neišvengiamai sukasi apie Lietuvos startą ties euro zonos linija. Juoba kad Estijos, įsivedusios eurą 2011-aisiais, pamokos neišvengiamai praverčia ir Lietuvai. Pusę metų euru atsiskaitančių latvių patirtis taip pat niekur nepradingo.

Euro įvedimas šiek tiek nustūmė į antrą planą Europos bankų sąjungos kūrimo aktualijas.

Prieš keletą savaičių ši aktualija buvo aptarta Europos centriniame banke, per politinį susitikimą, bet kol kas ši tema dar neplėtojama.

„Per susitikimą apsikeisime nuomonėmis ir dėl ekonominės Baltijos šalių situacijos bei jos plėtros ateityje, įvertinę visus aspektus ekonominės situacijos Europoje ir pasaulyje“, - sakė V.Vasiliauskas.

Jo teigimu, net neabejojama, kad tuomet, kai Lietuva įstos į Europos pinigų sąjungą, Baltijos valstybių regionas taps glaudesnis ir ekonominiu, ir politiniu atžvilgiu.

Anor A.Hanssono, Estija, įsivedusi eurą prieš 3,5 metų, jo nauda niekada nesuabejojo, nepaisant, kad tuo metu teko ištverti ir ekonominę krizę. Euro nauda neabejotinai nusveria euro įvedimo sąnaudas.

„Euro nauda Lietuvai net neverta abejoti. Nes visų trijų mūsų valstybių ekonomika yra susijusi, tad Lietuvos integracija į euro zoną tik dar labiau ją sustiprins“, - sakė A.Hanssonas.

Jo teigimu, estams, kaip ir visoms kitoms tautoms, buvo gailoka savo nacionalinės valiutos. Tačiau euro populiarumas Estijoje nuo 2011-ųjų smarkiai padidėjo. „Eurobarometro“ duomenimis, Estija pagal šios valiutos populiarumą yra 4-5 vietoje Europoje.

Pasak Z.Razmusos, neabejojama, kad euro įvedimas Lietuvoje padės verslo plėtrai.

„Mūsų valstybės taps patrauklesnis viso pasaulio investuotojams. Neabejotinai jie į Baltijos šalis žvelgia kaip į vientisą regioną.

Tikime, kad Baltijos šalių balsas bus stipresnis ir Europos Sąjungoje.

Mūsų visų ekonomika juk – maža, atvira, ir mums visiems reikia ilgalaikio finansavimo iš užsienio“, - sakė Latvijos centrinio banko atstovė.

Pasak V.Vasiliausko, jei tik sprendimas ryt bus palankus Lietuvai, prie Baltijos jūros krantų esanti ir 10 mln. gyventojų turinti rinka naudosis vieninga valiuta. Tai - ypač svarbu, nes visų trijų Baltijos valstybių ekonomika yra panaši.

Brangs ar ne prekės ir paslaugos? Ar verslininkai gerokai iš anksto nesuskato padidinti jų kainų? Tai klausimai, kurie šiuo metu lietuviams rūpi taip pat, kaip prieš metus rūpėjo latviams, o prieš ketverius - ir estams.

Pasak A.Hanssono, Estijoje pereinamuoju laikotarpiu buvo baiminamasi infliacijos. "Po to kai kurios kainos šiek tiek pakilo, daugiausiai paslaugų sektoriuose - kirpyklose, restoranuose. Bet padarėme tyrimą, kuris parodė, kad kainos greičiausiai padidėjo 0,2-0,3 proc. Mat vienos kainos didėjo, bet kitos - krito. Tad vartojimo krepšelis nedaug tepabrango", - sakė Estijos centrinio banko vadovas.

Anot Z.Razmusos, Latvijoje buvo atlikti du vertinimai. 2013-ųju liepą buvo pradėta stebėti kainas. Stebimi buvo ir neįprasti pasikeitimai ilgalaikiu periodu. "Abiejų vertinimų duomenimis, kainų pokytis sudarė apie 0,2 proc. Žinima, buvo paslaugų, kurių kainos padidėjo labiau, bet bendras pokytis buvo nedidelis", - sakė Z. Razmusa.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.