Kas ateis anksčiau – euras ar nauji mokesčiai?

Euro zonos durys atsidarė – Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus, ir leido 2015-ais įsivesti eurą. Apie istorinį sprendimą ir tolesnį Lietuvos likimą „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius bei ekonomistė Rūta Vainienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė

Jun 8, 2014, 11:42 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 1:57 AM

Birželio 19 d. vyks neformalus euro zonos finansų ministrų svarstymas, o jam pritarus dėl Lietuvos atitikimo, kitą dieną būtų ekonomikos ir finansų ministrų tarybos svarstymas. Vėliau savo nuomonę galės išreikšti šalių vadovai bei naujasis parlamentas. Anot ministro, nepaisant įvairių ateityje laukiančių svarstymų ir pritarimų, „nuotaikos yra optimistinės".

„Svarbiausia, kas rūpi euro zonos valstybėms, yra tai, kad naujas narys turėtų tvarią ekonomiką, valstybės skola neviršytų normų, tvariai būtų vykdomi deficito kriterijai bei būtų nedidelė infliacija“, - reikalavimus, kurių neįvykdėme ir todėl euro negalėjome įsivesti dar 2007 metais, vardino R.Šadžius. Pasak ministro, trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu turi džiaugtis visi politikai, kadangi tai „rimtas ir pozityvus įvertinimas“.

Rūtos Vainienės nuomone, jau seniai buvo aišku, kad eurą Lietuva tikrai įsives. Bankai, draudimo įmonės, pensijų fondai jau seniai pasiruošę valiutos keitimui, o jei to nebūtų padarę, iki metų galo tiesiog nespėtų pasiruošti.

„De facto žinome, kad euras bus įvestas. Bet vis dar laukiam kažkokio oficialaus patvirtinimo“, - kalbėjo ekonomistė ir svarstė, kad keisčiausia yra tai, kad valstybinėms įmonėms, kurios turėtų pasiruošti valiutos keitimui, vis dar nieko oficialiai nepranešama.

R.Šadžius sutiko, kad įmonės turi pasiruošti euro įvedimui, taipogi tikino, kad itin daug pasiruošimo darbų jau yra nuveikta. Anot ministro, visi neaiškumai ir kylantys klausimai tikrai bus išaiškinti per ateinantį pusmetį, taipogi bus sutvarkyti ir visi buhalteriniai aspektai.

„Kaip rodo eurą įsivedusių šalių praktika, paslaugų kaina kyla greičiau, nei prekių“, - kalbėjo politikas, tačiau abejojo, kad kilimo procentas bus didelis.

Abu pašnekovai sutarė, kad geriausias kylančių kainų vertintojas yra eilinis pilietis. Kadangi paslaugų tiekėjai po euro įvedimo iki birželio mėnesio privalės skelbti kainas dviem valiutomis, gyventojai galės atsirinkti, kurių paslaugų kainos bus nesąžiningai apvalinamos tik verslui naudinga linkme.

„Vienintelis dalykas, kurio mums reikia yra orientyras. Tai yra sąžiningas kainų skelbimas dviem valiutomis“, - kalbėjo ministras.

Pastaruoju metu kilęs nekilnojamojo turto bumas nepadarė didesnės įtakos turto kainoms, kurios, Lietuvos banko duomenimis, išlieka stabilios. Vis dėlto R.Šadžius nesiryžo prognozuoti nekilnojamojo turto ateities po euro įvedimo.

Ministras patikino, kad nors iš Briuselio ir buvo gautas pasiūlymas svarstyti naujus ar didinti esančius mokesčius, to kol kas nebus. Dabar svarbu sumažinti šešėlinę ekonomiką bei surinkti trūkstamus mokesčius dabartiniais tarifais.

„Galėtume išvengti, jeigu norėtume. Kitas klausimas, ar politikai nenueis lengviausiu keliu?“, - apie tai, ar galėtume išvengti naujų mokesčių klausė R.Vainienė.

Anot ekonomistės, kadangi valiutą tikrai pakeisime, svarbiausia bus „dėti visas pastangas, kad euras būtų padori ir verta turėti valiuta.“

Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.