Krizės aptalžyti lietuviai nebeskuba investuoti į akcijas

A.Variakojis pasakojo neseniai girdėjęs, kaip viena muzikantė gyrėsi turėjusi tiek pinigų, kad negalėjusi jų visų išleisti.

Daugiau nuotraukų (1)

Eugenija Grižibauskienė

Jun 10, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 12:41 AM

A.Variakojis pasakojo neseniai girdėjęs, kaip viena muzikantė gyrėsi turėjusi tiek pinigų, kad negalėjusi jų visų išleisti.

„Tik kodėl juos visus reikia išleisti, kodėl neinvestuoti? Kalbuosi su žmonėmis, kurių atlyginimas prieš krizę siekdavo 10 ar 20 tūkstančių litų per mėnesį.

Jie man sako: „Pinigai negali gulėti, tai keturratį nusipirkau.“ Man, kaip makleriui, seniai žinoma, kad jie negali gulėti. Bet pinigai turi uždirbti pinigus“, – aiškino pašnekovas.

A.Variakojui taip pat nelabai suvokiama, kodėl euro įvedimo išvakarėse daugelis skuba įsigyti nekilnojamojo turto. Mat nėra jokių priežasčių, kodėl jis turėtų brangti atsisakius lito. Specialistai dėl to galvos tikrai neguldytų.

Investuoti galima ir po nedaug

Verslo angelų fondo vienas steigėjų neslėpė: profesionalus dažniausiai samdo tie, kurie turi po kelis milijonus litų. Jis pats teigė šiuo metu prižiūrintis kelių dešimčių milijonų litų vertės turtą.

O ką daryti tiems, kurie sukaupė 5 ar 10 tūkst. litų? Laikyti banke ar namuose?

„Be abejonės, geriausia investuoti. Galima į auksą arba sidabrą.

Tačiau brangiųjų metalų vertė gali kristi. Todėl manau, kad geresnė investicija būtų akcijos.

O jei tikrai norite prekiauti auksu ar sidabru, pirmiausia nuspręskite, ar ketinate fiziškai jų turėti, ar įsigyti sertifikatus.

Siūlyčiau rinktis investicinį fondą, kuris prekiauja sertifikatais“, – aiškino makleris.

Anot jo, šiuo metu būtų galima drąsiai investuoti į komunalinių įmonių akcijas. Galbūt grąža būtų nedidelė – 4–5 procentai per metus, tačiau stabiliai auganti.

Lietuviai pastaruoju metu gana aktyviai investuoja į žemę. Tuo užsiima Lietuvoje veikiantis fondas „Orion Agroland Value Fund I“ – pirmasis ir vienintelis Baltijos šalyse fondas, kuris investuoja tik į žemės ūkio paskirties žemę.

Jeigu turite daug pinigų ir ketinate rizikuoti vienu ar kitu šimtu tūkstančių, A.Variakojis siūlė rinktis rizikingesnius fondus, kurie investuoja į labai rizikingas akcijas.

Rizika lydi visuomet

Pastaruoju metu daugelyje pasaulio biržų itin populiarios elektromobilius gaminančių bendrovių akcijos. Investuotojai nusprendžia rizikuoti, nes tikisi iš jų daug uždirbti.

Tikrai neprašovė tie, kurie anksčiau įsigijo JAV kompanijos „Tesla Motors“ akcijų, nes jų vertė pastaraisiais metais gerokai šoktelėjo.

Tačiau makleris įspėjo: niekas negali užtikrinti, kad šios akcijos nepigs. Tai nutiktų tuo atveju, jei žmonės tiesiog nepirktų šių kol kas gana brangių automobilių.

„Tas pat ir dėl biotechnologijų: dabar tiesiogiai į šią sritį metami milijardai dolerių, eurų, litų. Per pasirinktą fondą galima investuoti 10 tūkst. litų ir laukti sėkmės.

Taip, galima tikėtis kad ir trigubos grąžos. Tačiau jei kompanijai, į kurią investavai, nepavyksta koks nors technologinis procesas, nepasiseka pristatyti naujo produkto, tavo akcijos gali nuvertėti labai smarkiai“, – apie galimus pavojus pasakojo A.Variakojis.

Makleriai nepersistengia

Rizikos dydį rinktis gali kiekvienas. Atsargesni dažniausiai investuoja į patikimų valstybių ar įmonių obligacijas ir ramiai gyvena.

A.Variakojo nuomone, didžiausia Lietuvos maklerių darbo spraga yra tai, kad jie nesistengia kurti nedidelių investicinių fondų, kurie padėtų žmonėms investuoti į daugelį obligacijų.

„Jei vienur nepasiseks, pavyks kitur. Net ir palyginti nedaug santaupų turintis žmogus gaus 3–4 proc. grąžą per metus.

Ji tikrai bus didesnė nei varganos pusės procento palūkanos už indėlį banke, be to, ir šalies ekonomika bus maitinama pinigais“, – svarstė makleris.

Reikia sulaukti žilų plaukų

Renkantis investicinį fondą labai svarbu atsižvelgti, kas yra jo valdytojai. Antai pasaulinės investicinės bankininkystės korporacijos HSBC vadovai pasakojo net neleidžiantys su klientais dirbti specialistui, kuris nepergyveno dviejų krizių ir neturi žilų plaukų.

Mat rimta kompanija paprastai atsakingai žiūri į svetimus pinigus. Juk tokiais atvejais tenka prisiimti atsakomybę ne tik už kliento turtus, bet galbūt ir už jo gyvenimą, ateitį.

A.Variakojui irgi teko matyti tokių fondų valdytojų ar maklerių, kurie nekėlė pasitikėjimo.

„Ateina vaikinas, pasakoja apie strategijas, o jo rankogaliai su auksinėmis sąsagomis. Aišku, kostiumas turi būti tvarkingas, marškiniai išlyginti, bet persistengti nereikia. Klientas gali pamanyti, kad arba tokio žmogaus tėvai turtuoliai, arba jis – vagis. Nei vienas, nei kitas įspūdis nėra geras. Juk turtingų tėvų vaikas gali nieko neišmanyti“, – šypsojosi makleris.

Informacijos apie investicinius fondus ir jų patikimumą galima rasti nesunkiai. Pirmiausia jie turi būti registruoti. Derėtų pasidomėti, kokie atsiliepimai apie vieną ar kitą fondą, ar praeityje nebuvo skandalų.

Tik vėliau prasideda fondo rodiklių analizė, kuriai išsiaiškinti jau reikia specialisto. Geras bankininkas ar makleris privalo atskleisti visas detales, kokių pageidauja klientas.

Iki Jungtinių Valstijų – kaip iki Mėnulio

Investicinis fondas – tai daugelio investuotojų suneštos lėšos, kurias tvarko atsakingas valdytojas. Investuotojams – fondo dalyviams – nebereikia rūpintis, ką pirkti ir kada parduoti, viską už juos padaro profesionalus valdytojas.

Įsigijimo mokestis nurodo, kiek sumokėsime norėdami investuoti, valdymo – kiek per metus kainuoja fondo portfelio priežiūra, sėkmės – kiek valdytojas paims nuo uždirbto pelno, o pardavimo mokestis – kiek kainuos atsiimti sukauptą sumą.

Šiuo metu Lietuvoje yra 19 investicinių fondų, kurių vienetai platinami viešai. Fondų valdytojai prižiūri apie 450 milijonų litų vertės turtą.

Yra 4 pagrindiniai mokesčiai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti: įsigijimo, valdymo, sėkmės ir pardavimo.

JAV veikia apie 7600 įvairių investicinių fondų, jie valdo apie 13 trilijonų JAV dolerių – beveik 50 proc. viso pasaulio fondų rinkos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.