Mokesčių surinkimą griežtinanti valdžia renkasi vis galingesnius ginklus. Šįkart karas skelbiamas tiems, kurie bent šiek tiek yra įsiskolinę Mokesčių inspekcijai, rašo „Lietuvos rytas“.
Skolininkai bet kokiu atveju turės susimokėti, net jei iki užkimimo ginčysis teisme.
Tokias Finansų ministerijos siūlomas Mokesčių administravimo įstatymo pataisas rytoj svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Teks mokėti bent dešimtadalį
Lietuvos valdžia, siekdama į biudžetą surinkti daugiau pajamų, karą pradėjo dviejuose frontuose. Ką tik Seimas palankiai sutiko Finansų ministerijos idėją dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – atsakomybė dėl šio mokesčio mokėjimo guls tiek ant pirkėjo, tiek ant pardavėjo. Taip verslininkai bus įpareigoti rinktis tik sąžiningus partnerius.
O su naujausia idėja nusitaikyta į skolininkus. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) skolingi asmenys, pagal siūlomą įstatymo pataisą, turės dvi išeitis: padengti visą skolą arba sprendimą skųsti teismui.
Bet ir tokiu atveju jiems piniginę reikės atverti. Skolininkams pirmiausia teks sumokėti 10 procentų skolos sumos. Jei vengs tai padaryti, ši suma bus išieškoma pardavus skolininko turtą.
Iki šiol galiojanti tvarka skolininkui leidžia nemokėti skolos tol, kol vyksta ginčas teisme.
Jau pavargo ginčytis
Pataisų autoriai tikisi, kad tai padidins įplaukas į biudžetą, nes skolininkai iš esmės bet kokiu atveju turės mokėti. Be to, skolininkai esą gal apsigalvos ir nesiginčys su inspektoriais.
„Dažnas reiškinys yra piktnaudžiaujant teise sukeliamas mokestinis ginčas, kuriuo siekiama tik atidėti mokesčių mokėjimą“, – teigiama įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
VMI tvirtina laiminti devynias iš dešimties bylų. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pernai inspektoriai laimėjo 91 proc. ginčų, Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 85 proc., o Mokestinių ginčų komisijoje – 81 proc. bylų.
„Šis pasiteisinęs teisinis instrumentas naudojamas tikrai ne vienoje pasaulio valstybėje. Jis veikia ne kaip priemonė mokesčiams surinkti, o kaip instrumentas, apsaugantis nuo nesąžiningo ir tyčinio ilgalaikio bylinėjimosi, kuriam reikia didelių valstybės išteklių“, – „Lietuvos rytui“ sakė VMI atstovas Darius Buta.
Sukels daug bėdų
Mokesčių teisės specialistai sako, kad reikalavimas pervesti dešimtadalį skolos sukels daug bėdų.
„Tai paveiks ne tik verslą, bet ir paprastus gyventojus. Jeigu paaiškės, kad jūs esate nemažai įsiskolinę ir turite butą, jis bus parduotas iš varžytynių, nes valstybė išsireikalaus dešimt procentų skolos“, – sakė verslininkus mokesčių klausimais konsultuojančio Mokesčių ir verslo procesų administravimo centro ekspertas Mindaugas Palijanskas.
Bet kas bus, jei žmogus teisme įrodys, kad inspekcija buvo neteisi? Įstatymo pataisose užsimenama apie palūkanas.
„Tačiau buto, kuris buvo parduotas iš varžytynių už nežinia kokią kainą, jau neturėsite“, – perspėjo M.Palijanskas.
Pasak jo, Vyriausybė surado būdą, kaip iš anksto pasipildyti biudžetą, bet tai piktnaudžiautojų nesustabdys. Išieškoti iš skolininko turtą, kol ginčas nebaigtas, prieštarauja Konstitucijai, pridūrė ekspertas.
„Įstatymo rengėjai visiškai nepagalvojo apie neigiamas pasekmes. Juk kilus ginčams dėl didelių mokesčių sumų priverstinis išieškojimas dar labiau pablogins skolininko padėtį, tai lems darbuotojų atleidimą, verslo projektų stabdymą, kitų kreditorių agresyvius veiksmus ar net įmonės bankrotą“, – mano pašnekovas.
