Iki Naujųjų metų, kol Latvijoje dar cirkuliavo latas, smulkieji prekybininkai pardavimais nesiskundė. Sausio pradžioje, kai pasirodė eurai, prekyba taip pat dar vyko palyginti sklandžiai, nes atsiskaityti galima buvo abiem valiutomis.
Tačiau po to viskas sustojo, nes žmonės pradėjo lyginti prekių kainas, kurios nebuvo euro naudai. Apie tai lrytas.lt portalui pasakojo Latvijoje gyvenanti ir smulkiąja prekyba besiverčianti Natalija.
„Pavyzdžiui, jei prekė kainavo du latus (apie 10 litų) , dabar ji kainuoja apie tris eurus. Tačiau žmonėms atrodo, kad dabar ta pati prekė kainuoja brangiau, bet iš esmės kaina yra ta pati, tik kita valiuta“, – pastebi pašnekovė.
Nors konvertavus valiutas, atlyginimas eurais irgi tapo „didesnis“, tačiau reali suma liko ta pati. Tarkime, jei latvis uždirbdavo 200 latų, tai dabar jis gauna maždaug 300 eurų.
Smulkioji verslininkė teigia, kad tik dabar latviai apsiprato su nauja valiuta ir po truputį pardavimai vėl grįžta į senąsias vėžes.
Verslininkė pripažįsta, kad paslaugų srityje, kaip, pavyzdžiui, kirpyklose, už paslaugas tenka mokėti daugiau.
Pati smulkioji prekybininkė norėtų, kad Latvijoje būtų likęs latas, nes, jos teigimu, ši valiuta buvo stipri, gyventojai prie jos buvo pripratę.
Kitokiomis nuotaikomis gyvena smulkioji prekybininkė Estijoje.
„Kai dar buvo kronos, prekyba klostėsi daug geriau. Net nėra ir ką lyginti. Įsivedus eurą, parduotuvėse kainos iškart šoktelėjo, tai žmonės pradėjo taupyti. Štai ateina pensininkai pas mus ir sako: „Įsivaizduojate, anksčiau aš galėjau ir vaikams, anūkams dar padėti, o dabar ir pačiam nebeužtenka“, – įspūdžiais dalijosi estė.
Paklausta, ar smulkusis verslas kėlė kainas, prekybininkė teigė, kad kainos tuo metu kilo visur, nes kainos, kad ir nežymiai, buvo apvalinamos į didesnę pusę.
„Man atrodo, kad žmonėms tapo sunkiau. Kai buvo krona, buvo ir prekyba geresnė, žmonės jautėsi saugesni. Anksčiau galėdavai nueiti į parduotuvę ir galima buvo visko nusipirkti už 100 kronų, o ką dabar gali nusipirkti už 6 eurus? Aišku, sunkiau tapo“, – pasakojo Estijoje gyvenanti smulkioji prekybininkė.
Didelės naudos neįžvelgia
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, smulkiajam verslui euras neturės didelės naudos, nes smulkieji verslininkai nedisponuoja didelėmis apyvartomis kaip stambieji.
„Smulkieji verslininkai suinteresuoti parduoti prekes. Jie tikrai kainų nedidins, nes prekyba yra labai sumenkusi. Patys žmonės reaguoja į euro įvedimą – nežinodami, kaip čia bus, mėgina sutaupyti pinigų. Prekyba yra daug vangesnė, palyginti su praėjusiais metais“, – pasakoja smulkiųjų verslininkų atstovė.
Anot Z.Sorokienės, Estijoje euras turėjo neigiamos įtakos smulkiajam verslui, nes ten trūko apyvartinių lėšų.
„Šiandien dar negalime pasakyti, pajus ar nepajus smulkieji verslininkai euro naudą. Bet atvirai sakyti, kad pajus euro naudą, greičiausiai negalima“, – apibendrino ji.
Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovė Aldona Janavičienė irgi sako, kad euras smulkiesiems prekybininkams naudos neturės. Jau dabar Lietuvos gyventojai perka vis mažiau.
„Turbūt žmonės investuoja į kažką vertingesnio negu į kojines, batus ir pan. Bet valgyti reikia – maisto sektorius didelio sumažėjimo nejaučia“, – pasakoja prekybininkų atstovė.
Latvija eurą turi nuo šių metų sausio 1 d. Latvijos statistikos departamento duomenimis, vartojimo kainos šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Latvijoje padidėjo 0,6 proc. Daugiausia išaugo paslaugų kainos – 2,6 proc. Per 12 mėnesių laikotarpį prekių kainos išaugo 0,1 proc.
