Lietuvos gyventojai ateityje galbūt ryšis padėti neatšaukiamus indėlius ir taip daugiau uždirbti iš palūkanų. Tačiau tam reikėtų keisti Civilinį kodeksą ir įveikti pačių bankų abejones.
Vis dėlto bankų klientų panika, praėjusį savaitgalį kilusi Bulgarijoje, verčia svarstyti šią idėją rimčiau.
Ginklas prieš gandus
Už ilgalaikius terminuotuosius indėlius turėtų būti mokamos didesnės palūkanos. Tokį premjero Algirdo Butkevičiaus raginimą išgirdę bankų atstovai pasiūlė naujovę – neatšaukiamus indėlius.
Juos padėję gyventojai iki nustatyto termino pinigus gali pamiršti. Bankų atstovai užsiminė, kad tokiu atveju pasiūlytų dvigubai didesnes indėlių palūkanas nei dabartinės.
Tiesa, bankininkai pirmiausia baksnoja į įstatymus. Civilinis kodeksas kol kas užtikrina galimybę indėlininkui bet kada nutraukti sutartį ir atsiimti savo pinigus.
„Dabar pagal Civilinį kodeksą visi indėliai gali būti nutraukti. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur egzistuoja tokia tvarka. Iš esmės kiekvienas klientas, kad ir kokio termino indėlį yra pasidėjęs į banką, kilus panikai gali nutraukti indėlio sutartį ir taip dar labiau žlugdyti banką“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Praėjusį savaitgalį Bulgarijoje kilusi indėlininkų panika parodė, kad S.Kropas yra teisus.
Bulgarai šturmavo bankus ir smarkiai nusiurbė indėlius.
Jei jie būtų buvę neatšaukiami, pinigų jiems niekas negrąžintų kada panorėjus.
Nuomonės – skirtingos
Bankų atstovai teigė, kad jeigu būtų pataisytas Civilinis kodeksas, nenutraukiamo indėlio paslauga yra visai reali.
Pasak „Swedbank“ Finansų tarnybos vadovo Mariaus Adomavičiaus, tokiu atveju gyventojai galėtų daugiau sutaupyti, nes leistų indėlininkams tikėtis didesnių palūkanų.
„Manome, kad dalis klientų tikrai svarstytų galimybę pasinaudoti šia kaupimo priemone“, – „Lietuvos rytui“ sakė M.Adomavičius.
DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas užsiminė, kad žmonėms būtų naudinga padėti pinigus kaip metų, dvejų ar penkerių trukmės neatšaukiamus indėlius ir daugiau uždirbti.
„Palyginti su dabartine rekordiškai žema trumpalaikių pinigų kaina, indėlių palūkanos galėtų būti dvigubai didesnės“, – sakė jis.
Tiesa, kitaip manė „Nordea“ banko atstovai. „Tai nėra išeitis finansiniam stabilumui užtikrinti“, – sakė banko komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Anot jo, ar tai būtų terminuotasis, ar neatšaukiamas indėlis, vis vien ekonomikos bei pinigų pasiūlos ir paklausos sąlygos nepasikeis.
Grės ir baudos
Indėlininkų gyvenimas nenuspėjamas, tad kai kuriais atvejais žmonės norėtų nutraukti sutartis pirma laiko.
Kas už tai grėstų?
Bankai greičiausiai nustatytų baudas norintiems nutraukti sutartis. „Klientai tokiu atveju rinktųsi terminuotąjį indėlį, bet su mažesnėmis palūkanomis“, – įsitikinęs V.Cucėnas.
DNB banko valdybos narys Š.Nedzinskas sakė, kad tokios sutartys galėtų būti nutraukiamos iš anksto sutartyje aptartomis sąlygomis.
Kol kas bankininkai skundžiasi, kad bankai negali naudotis indėliais kaip ilgalaikio skolinimo įrankiais: niekas nežino, kada klientui šaus į galvą mintis atsiimti pinigus pirma laiko.
Teisių gynėjai – sunerimę
Tačiau bankų klientų gynėjai kritikavo tokias idėjas: jų nuomone, tai bankams dar labiau atrištų rankas.
„Abejoju, ar bankai svariai pakeltų neatšaukiamų indėlių palūkanas, kaip reklamuojasi. Apskritai dar neaišku, kiek didėtų palūkanos“, – kalbėjo Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė.
Ar galėtų metinės palūkanos siekti net keletą procentų?
„Tuo labai abejoju“, – neslėpė R.Paukštė.
Šiuo metu už metinius indėlius vidutiniškai siūloma vienas procentas palūkanų, o trumpalaikiai indėliai svyruoja ties nuliu.
Jei bankai siūlys neatšaukiamus indėlius, mažės jų įsipareigojimai, o žmonės negalės atsiimti pinigų bet kada.
Tiesa, bet kokiu atveju terminuotųjų indėlių paslauga niekur nedings – klientai bet kada galės atsiimti savo pinigus, jei jie liks abejingi neatšaukiamiems indėliams.
Tačiau R.Paukštė rūpinosi tais, kurie pasirinks patikėti savo indėlius neatšaukiamam periodui.
„Gyvenimas keičiasi, ir kartais savų pinigų prireikia greitai. Tačiau tokiu atveju jie negalės laisva valia jų susigrąžinti“, – teigė asociacijos vadovas.
Panika gali parklupdyti bankus
Prieš metus Vakarų Lietuvoje pasklido gandai apie galimą „Swedbank“ bankrotą. Tuomet daugelyje miestų banko skyrius apgulė santaupas ir indėlius atsiimti skubantys klientai. Tiesa, panika truko neilgai: tą pačią dieną ji atslūgo.
Kur kas rimtesnis sukrėtimas praėjusią savaitę ištiko Bulgariją. Pasklidus gandams apie nestabilius bankus, juos irgi apgulė sunerimę indėlininkai. Trečias pagal dydį šalyje bankas „Fibank“ net turėjo sustabdyti veiklą, nes iš jo per itin trumpą laikotarpį buvo atsiimta 400 mln. eurų.
Bulgarijos teisėsaugininkai paskelbė sulaikę tris gandų skleidėjus. O Europos Komisija šaliai skyrė 1,7 mlrd. eurų paskolą finansų sistemai stabilizuoti.
