Kai bankai atsuka nugarą, padeda minia

Kelionė aplink pasaulį, prietaisas žuvims gaudyti ar įrenginys, įprastą dviratį paverčiantis elektriniu. Tai keli sėkmingi minios finansavimo (anglų k. crowdfunding) pavyzdžiai, kurių jau atsirado ir Lietuvoje, rašo „Lietuvos rytas“.

G.Nemanio sukurtam elektriniam dviračio priedėliui „Rubbee“ atsirasti lėšų paaukojo internautai.
G.Nemanio sukurtam elektriniam dviračio priedėliui „Rubbee“ atsirasti lėšų paaukojo internautai.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Jul 15, 2014, 8:10 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 11:48 PM

Kai vilnietis dizaineris Šarūnas Liekis nusprendė apkeliauti pasaulį, jo kišenės buvo beveik tuščios.

Tačiau lietuvis vis tiek pervažiavo visą šiaurinį žemės pusrutulį, o jo kelionę rėmė daugiausia nepažįstami žmonės.

Keliautojas rašė į tinklaraštį bei į specialiai sukurtą „Facebook“ paskyrą, o pinigus jam aukojo šiuos aprašymus skaitantys žmonės.

Ką už tai jie gavo? Ne tiktai gyvus keliautojo pasakojimus, bet ir kai ką daugiau.

Pinigai už paslaugas

Pavyzdžiui, už dešimt litų Šarūnas gali įrašyti jūsų vardą ir pavardę vaizdo siužetų titruose. Kelionės metu jis kuria nedidelius filmus.

Už 250 litų surepuos aukotojo vardą ir pavardę su įvairiais pasaulio piliečiais, o siužetas bus įdėtas į kelionės svetainę.

Už 5 tūkst. litų Š.Liekis gali surengti sąspietį (anglų k. „flashmob“) pagal aukotojo idėją pasirinktoje pasaulio vietoje.

Skamba nutrūktgalviškai? Galbūt, bet keliautojas be dėmesio ir pinigų neliko – aukotojai noriai pritarė sumanymui taip rinkti pinigus.

Kreipėsi į internautus

Pasaulyje tai vadinama minios finansavimu: internete fiziniai asmenys remia jiems patikusią idėją. Dažniausiai tai būna įdomūs verslo projektai, kuriems bankai neturi nei laiko, nei noro.

Lietuvoje irgi atsiranda verslo perliukų.

Pasak Verslo angelų fondo vadovo Arvydo Strumskio, minios finansavimo Lietuvoje sulaukė kelios įdomios idėjos, dabar jau pavirtusios konkrečiais gaminiais.

Pavyzdžiui, pasaulyje populiarėjantis lietuvių išradimas – išmanusis sonaras, skirtas žvejybai.

Į vandenį įmetęs nedidelį echolotą išmaniajame telefone gauni visą informaciją apie žuvies buvimo vietą, dugno struktūrą, vandens temperatūrą ir panašiai. Tai iš esmės pirmasis echolotas, susietas su mobiliuoju telefonu.

Dabar šį prietaisą jau galima įsigyti, bet kai jis dar buvo kuriamas, tam reikėjo lėšų. Todėl žmonėms buvo tiktai pristatyta idėja, kurią galima finansuoti.

„Pats prietaisas dar buvo gaminamas, tačiau jį jau buvo galima užsisakyti ateičiai. Tai puikus lietuviškas minios finansavimo pavyzdys“, – aiškino A.Strumskis.

Vienas sonaro kūrėjų Aurelijus Liubinas yra pasakojęs, kad tuomet labai trūko lėšų, o komandai reikėjo skubėti, kad niekas sonaro nenukopijuotų. Todėl internete buvo paskelbtas sumanymas ir pasiūlyta jį paremti.

Taip lietuviai surinko 24 tūkstančius JAV dolerių, išsyk pasipylė išankstiniai užsakymai.

„Visuomenės finansavimas leidžia ne tik surinkti pinigų, bet ir suprasti, ar produktas reikalingas“, – sakė A.Liubinas. Juk niekas abejotinos idėjos nefinansuotų.

Patikėjo dviračio išradėju

Kitas užkrečiamas pavyzdys – modulis „Rubbee“, kuris įprastą dviratį akimirksniu paverčia elektriniu. Jo autorius Gediminas Nemanis pasakojo, jog dirbti teko ilgai, kol buvo nuspręsta pristatyti naujovę internete ir paprašyti pinigų. Žmonės išradėju patikėjo.

Verslo angelų fondo vadovas A.Strumskis tvirtino, kad minios finansavimas gali padėti ne tiktai pradedantiems verslo kūrėjams.

„Tai gali būti naudinga ir didelėms įmonėms. Tarkime, sukuri naujoviškas trąšas ir nori surinkti lėšų joms gaminti. Galima internete paskelbti apie naujovę ir patikrinti, ar ji iš tiesų reikalinga rinkai“, – pasakojo A.Strumskis.

Atsidėkoja gaminiais

Kaip teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė, toks verslo rėmimo būdas po truputį skverbiasi į Lietuvą, nes vis daugiau lietuvių naudojasi užsienyje veikiančių minios finansavimo platformų paslaugomis.

„Pinigų, surinktų pagal šį modelį, sugrąžinti nereikia: aukotojams paprastai atsidėkojama pirmaisiais gaminiais ar kitokiomis nedidelėmis dovanomis“, – pasakojo L.Galdikienė.

Taip pat pastaruoju metu sparčiai populiarėja atvejai, kai atiduodama dalis pradedančiosios įmonės akcijų mainais į pinigus.

„Įmonės iš minių galėtų surinkti nepalyginti didesnes sumas, o minia taptų konkurente verslo angelams bei ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondams“, – įsitikinusi „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

Minia atveria pinigines vis plačiau

Minios finansavimas pasaulyje ypač išpopuliarėjo užgriuvus krizei 2008 metais, kai bankai prisuko paskolų čiaupelius mažoms ir vidutinėms įmonėms. Geros idėjos buvo pristatomos internete, o jomis patikėję žmonės jas galėjo remti.

Praėjusiais metais šiuo būdu buvo paremta maždaug 5,1 milijardo JAV dolerių vertės projektų – 2,4 milijardo dolerių daugiau nei 2012-aisiais.

Prognozuojama, kad šiais metais pasaulinė minios finansavimo rinka pasieks net 10 milijardų JAV dolerių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.