Padirbtų eurų bus nemažai. Kaip juos atskirti?

Ne tik baimė dėl išaugsiančių kainų kelia nerimą Lietuvos gyventojams, artėjant euro įvedimui šalyje. Pusei jų ramybės neduoda mintis, kad Lietuvoje pradėjus cirkuliuoti naujai valiutai apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių gyventojai nesugebės atskirti nuo tikrųjų.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Jul 17, 2014, 7:04 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 9:56 PM

Tokia pat baimė kankino ir euro laukiančius Latvijos gyventojus, kurių piniginėse euras atsirado šių metų pradžioje.

Daugiau kaip pusė – 58 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad euras apsaugotas nuo padirbimo. Latvijoje taip manančių buvo tik trečdalis. Mat Latvijos latas buvo puikiai nuo padirbimo apsaugota valiuta, jos klastočių būta labai nedaug.

Tačiau, kaip rodo Europos centrinio banko duomenys, pernai antrąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų euro banknotų. Jų skaičius, palyginti su 2013-ųjų pirmuoju pusmečiu, išaugo 11,4 procento. Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų pinigų sudarė 20 ir 50 eurų banknotai. Per šį laikotarpį padidėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų skaičius.

„Pereinant nuo vienos valiutos prie kitos, padaugėja apgavysčių: juk žmonės nepripratę prie naujų pinigų. Ta situacija mikliai pasinaudoja niekdariai“, – sako inovatyvių technologinių sprendimų įmonės „Hansab“ generalinis direktorius Darius Žekonis.

Anot jo, nauja valiuta – iššūkis ne tik pirkėjui, bet ir pardavėjui, kuris lygiai taip pat iki tol nebūna įgudęs atpažinti padirbtus eurus. Be to, jie jaučia spaudimą iš stovinčiųjų eilėje negaišinti. „Euras – brangiausia valiuta pasaulyje. Todėl, priėmęs netikrą 500 eurų banknotą, prekybininkas gali patirti didžiulį nuostolį. Mažesnėse prekybos vietose tai gali būti visos dienos apyvarta“, – kalba D.Žekonis. Suabejoję euro banknotų tikrumu, gyventojai turėtų patikrinti, ar juose yra metalinės juostelės, vandens ženklai, ar įtarimų nekelia popierius. „Bet superklastotės – itin gerai padirbti pinigai – visus šiuos skiriamuosiu ženklus turi, tad vizualiai nustatyti, ar pinigas padirbtas, neįmanoma. Tam reikia specializuotos įrangos“, – teigia „Hansab“ generalinis direktorius.

Didžiausia tikimybė, kad gauti eurai bus tikri – juos išsiimti bankomate. Mat iki kupiūroms patenkant į bankomatą, jos tikrinamos keliais etapais.

Jei kyla įtarimų, ar euro banknotas jūsų rankose tikras, D.Žekonis pataria pirmiausia jį palyginti su kitais euro banknotais piniginėje. Jei ir tada nesate tikras, kad banknotas nepadirbtas, kreipkitės į artimiausią finansinę instituciją. Specialistai teigia, jog eurai – geriau apsaugota valiuta nei litai. Tačiau dažnos itin kokybiškos klastotės, kurioms atpažinti nepakanka prekybos vietose esančių ultravioletinių lempų. Skaičiuojama, kad prekybininko ar paslaugos teikėjo patirtos išlaidos, įsigyjant pinigų detektorių, atsiperka, kai aparatas užfiksuoja pirmąjį suklastotą 100 eurų banknotą.

Latviai išsigando

„Hansab“ generalinis direktorius pasakoja, kad nemenka dalis prekybininkų Latvijoje, baimindamiesi nesklandumų, penkiolikai dienų po euro įvedimo, kai pardavėjai ir paslaugų teikėjai, iš klientų gavę latus, grąžą turėjo atiduoti eurais, sustabdė veiklą. Būta ir tokių atvejų, kai pardavėjai nepriimdavo kitose euro zonos šalyse, išskyrus Latviją, pagamintų eurų.

Prie euro perėjusiems estams neįprasta buvo tai, jog iki tol itin mažai monetų turėję Estijos gyventojai turėjo priprasti prie euro monetų. Be to, stipriai skyrėsi eurų ir Estijos kronų santykis: jis buvo vienas prie 15 – atsirado gerokai didesnės vertės banknotai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.