Jo teigimu, trečiadienį ES bendrųjų reikalų vadovų priimtas sprendimas bus paprastas ir susidės iš dviejų dalykų.
„Mes sužinosime įvedimo datą ir valiutos keitimo kursą, kuris nebegalės būti atšauktas. Tada reikės pakeisti mūsų teisinę bazę, o nuo rugpjūčio prasidės kainų skelbimas“, – sakė R. Šadžius. Pasak jo, labai svarbu tinkamai informuoti gyventojus apie visus su euro įvedimu susijusius klausimus.
Yra ir pliusų, ir minusų
R. Šadžius įvardijo Lietuvos pasiekimus ir trūkumus, kuriuos paminėti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko (ECB) rengtose konvergencijos ataskaitose. „Ataskaitos skyrėsi savo vertinimais, bet visose buvo parašyta, kad Lietuva tvariai atitinka Mastrichto kriterijus. Yra ir tam tikrų trūkumų, yra jautrių vietų, kuriomis mes turime rūpintis“,– Briuselyje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo ūkio ministras.
Jo žodžiais konstatuota, kad Lietuvai pavyko stabilizuoti ekonomiką, pastatyti ant rimtų bėgių ir tapti patikimais euro zonos partneriais.
„Vieningos valiutos egzistavimas įmanomas tik tada, kai susivienija šalys su panašia ekonomika, ir panašiu išsivystymo lygiu. Negali būti, kad bendrą valiutą naudotų ir stipri, ir silpna ekonomika. Mūsų ekonomikos stiprumas ir buvo įvertintas, – sakė finansų ministras.
„ECB atkreipė dėmesį į Lietuvos infliacija. Jie įžvelgia mato riziką. 2008 metais infliacija siekė 11,5 proc., dabar ji yra mažiau vieno procento.
Infliacija pas mus priklausoma nuo dviejų pagrindinių faktorių, kuriems Lietuvos valstybė jokios įtakos negali turėti. Tai energijos ir maisto kainos tarptautinėje rinkoje“, – teigė ministras Atlyginimai augs vidutiniškai po 5-6 proc.
ECB pažymėjo, kad infliacijos netvarumo rizika egzistuoja. Galimą to priežastį jie įvardijo darbo pajamų ir darbo našumo neatitikimą.
„Jeigu žmonių pajamos pradeda augti labai sparčiai ir tas augimo tempas neatitinka darbo našumo, tada kyla įvairių rizikų. Papildomi pinigai sukelia papildomą infliaciją namų rinkoje, gali sukelti nekilnojamojo turto kainų kilimą, kitų prekių rūšių kainų nemotyvuotą augimą. Ši rizika yra. Lietuvai rekomenduojama išlaikyti protingą santykį tarp pajamų augimo, kurį mes prognozuojame pakankamai audringą, nes atlyginimai, skaičiuojant euro nominalais, Lietuvoje kelis kartus mažesni nei ES vidurkis“, – teigė R.Šadžius.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad atlyginimai artimiausius trejetą metų augs vidutiniškai po 5-6 proc.
Grėsmę kelia nedarbas
Ministro žodžiais, norint užtikrinti atlyginimų augimą, Lietuva privalo didinti darbo našumą. „Turim užtikrinti, kad darbo užmokesčio nustatymas šalies ūkyje vyktų sąžiningų derybų būdu, kad verslas ir darbdaviai, darbuotojai būtų pajėgūs suderėti ekonomiškai pagrįsta augimą
Darbo rinkos lankstumas – dar vienas svarbus faktorius infliacijos tvarumui užtikrinti. Ir EK ir Europos parlamentas Pažymėjo aukštą Lietuvos nedarbo lygį, kuris yra rimta rizika Lietuvos ekonomikai. Jis kerta ES darbo vidurkio kreivę. Nedarbas Lietuvoje yra struktūrinis. Tai reiškia, kad yra daug ilgalaikių bedarbių, kuriais reikės specialiai rūpintis. Yra neatitikimas tarp kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių. Reikia darbuotojų, bedarbių yra, bet darbuotojų nėra, nes nėra atitinkamos kvalifikacijos. Švietimo ir mokslo, ūkio ministerijos turės ką nuveikti“, – sakė ministras.
Trumpalaikė ir ilgalaikė euro nauda
Lietuvos banko skaičiavimais, artimiausius penketą metų euro įvedimo dėka Lietuva sutaupytų 4 mlrd. litų.
„Bankams bus mokamos mažesnės palūkanos, nereikės mokėti valiutos keitimo išlaidų, įvairiose sutartyse sumažės valiutos priedai, – euro nešamas išlaidas ir pajamas vardijo R.Šadžius. – Tiesioginių išlaidos sieks apie 2 mlrd. litų. Į šį skaičių įtrauktas ir 1 mlrd. litų investicijų į Europos stabilumo mechanizmą.
Tai nėra išlaidos, tai investicijos, kurios padės mums garantuoti saugumą ir neš pajamas, nes Europos stabilumo fondo lėšos yra investuojamos.
Daugiau kaip 900 mln. litų bus einamosios išlaidos. Tai – informacinės technologijos, kasos aparatai, buhalterinė apskaita ir kitos“.
Pasak ministro, šios sumos vien tik sąnaudomis negalima laikyti, nes dalis pinigų yra vienų subjektų išlaidos, kitų – pajamos. Informacines technologijas tvarkys lietuviškos kompanijos, kurios uždirbs iš to pinigus.
Gaunam meškerę, o ne žuvį
„Bet ne dėl to stojam į euro zoną, kad per penkerius metus sutaupytume 5 mlrd. litų, o dėl to, kad atsiveria kitokios kokybės galimybės žaisti ekonominėje rinkoje. Komercinių bankų iniciatyva euro zonoje sukurta vieninga pinigų pervedimo erdvė ir tarptautiniai pavedimai nuo sausio 1 dienos taps vidiniais pavedimais. Be to, išeiti mums su savo prekėmis į euro zonos rinką bus daug paprasčiau, nes mes išeiname su ta pačia valiuta.
Nuo šiandien lito neįmanoma devalvuoti“, – konstatavo ministras.
R.Šadžiaus žodžiais, teigiamai įvertintas papildomas euro impulsas Lietuvos ekonomikai. „Su tais įverčiais galima ginčytis, bet manau, kad prisijungimas prie euro zonos mums suteikė šansą. Mes gaunam meškerę, o ar ja mes mokėsim naudotis, ar pagausim žuvų, ne nuo vokiečių, ne nuo olandų – nuo mūsų pačių priklauso.
Tai – starto aikštelė tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai. Euras – ne stebuklų lazdelė. Tai priemonė, kuri užtikrintų normalias sąlygas ekonominei plėtrai. Todėl visi turėsim labai sunkiai dirbti“, – kalbėjo ministras.
lrytas.lt primena, kad trečiadienio popietę Briuselyje į Bendrųjų reikalų tarybą (BRT) susirinkę ES šalių užsienio reikalų ministrai ketina priimti galutinį sprendimą leisti Lietuvai nuo kitų metų sausio 1-osios įsivesti eurą ir pakviesti mūsų šalį tapti 19-aja euro zonos nare.
Posėdyje taip pat turėtų bus patvirtintas neatšaukiamas lito keitimo į eurus kursas – manioma, kad jis liks toks pats kaip ir dabar – 3,4528 lito už vieną eurą. Eurai Lietuvoje cirkuliuos nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
