Kad painiavos būtų kiek įmanoma mažiau, kad perėjimas nuo lito prie euro vyktų kuo sklandžiau, rūpinasi net 17 Lietuvos kontroliuojančių institucijų: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas, Konkurencijos taryba, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, savivaldybės.
Priežiūros institucijų veiklą, susijusią su pasirengimu euro įvedimui Lietuvoje kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Nuo rugpjūčio 22 dienos net pusketvirto šimto priežiūros institucijų specialistų prekybos vietose pradėjo tikrinti, ar prekių ir paslaugų kainos teisingai nurodytos litais ir eurais, taip pat ar kainos į eurus perskaičiuotos pagal nustatytą valiutų kursą bei laikantis kainų suapvalinimo reikalavimų.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis sako, kad pagrindinis šio viso proceso tikslas pripratinti Lietuvos piliečius prie naujos valiutos – euro, kad pirkdami vieną ar kitą prekę jau galėtų matyti kiek už ją teks mokėti įvedus eurą.
Tad ir kainų žymėjimas dviem valiutomis įvestas, kad vartotojas įprastų. Patikrinimus, kaip žymimos kainos, valstybės institucijų specialistai atlieka pagal savo sritį.
Pavyzdžiui, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovai tikrina ne maisto prekes, Turizmo departamentas – turizmo paslaugas, Lietuvos bankas – finansines paslaugas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kontroliuoja dvejopo kainų nurodymo reikalavimų laikymąsi tose srityse, kurios nepatenka į kitų institucijų kompetenciją.
Kaip sekasi Lietuvos institucijoms ir įmonėms ruoštis naujos valiutos įvedimui stebi ir Europos Komisijos pareigūnai. Jų vizitai į mūsų šalį jau tapo nuolatiniais. Europos Komisijos atstovas Riudiger Voss džiaugėsi Lietuvos pažanga, verslininkų sąmoningumu, kad vis daugiau verslo atstovų jungiasi prie „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo“.
Jo manymu, vis dar daugiau dėmesio reiktų skirti mažesnių miestelių, atokesnių gyvenviečių verslo įmonėms; mažas parduotuves, kirpyklas, autoservisus turintiems verslininkams, o ne didiesiems tinklams. Reikia kviesti visus verslininkus susipažinti ir prisijungti prie „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo“.
Prie šio memorandumo kviečiami prisijungti prekes tiekiantys ir paslaugas teikiantys ūkio subjektai, juos vienijančios asociacijos ir organizacijos, savivaldybės, mokslo ir studijų institucijos bei jų asociacijos.
Prisijungę prie Memorandumo subjektai nuo prisijungimo dienos įsipareigoja privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu laikytis jo nuostatų ir principų. Šiuo metu prie „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo“ yra prisijungę apie pusseptinto šimto subjektų.
„Labai džiaugiamės, kad verslo savireguliacijos institucijos aktyviai prisijungė prie memorandumo“, - sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis, - verslininkai prisijungdami prie šio dokumento įsipareigojo nedidinti kainų, patarti vartotojams, nurodyti aiškiai informaciją litais ir eurais.“
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įpareigota kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų apibendrinti skundus nagrinėjančių ir patikrinimus atliekančių institucijų pateiktas ataskaitas apie vykdytus patikrinimus ir apibendrintą informaciją pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
